Lietuvos Respublikos Prezidentai

vls. Užulėnio k. Baigė Taujėnų pradinę mokyklą, privačiai mokėsi Ukmergėje ir Liepojoje (Latvija), 1893 m. baigė Palangos progimnaziją, išlaikė egzaminus į Žemaičių kunigų seminariją Kaune, bet persigalvojo ir įstojo į Mintaujos (Latvija) gimnaziją. Iš jos pašalintas už tautinius reikalavimus.
1897 m. baigė Peterburgo gimnaziją. Įstojo į Peterburgo universiteto Teisės fakultetą, du kartus iš jo buvo pašalintas, suimtas, trumpai kalintas. Baigė 1902 m. Dirbo Vilniaus žemės banke.

Komiteto I vicepirmininkas, pirmininkas.
1917 m. rugsėjo 18-22 d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje, kur buvo išrinktas Lietuvos Tarybos, vėliau Valstybės Tarybos pirmininku (1917-1919 m.). 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.
1919 m. balandžio 4 d.-1920 m. birželio 19 d. buvo pirmasis Lietuvos valstybės Prezidentas.
1921-1924 m. redagavo įvairius leidinius. 1923 m. lapkričio mėn. buvo valdžios kelias dienas kalintas už A.Voldemaro straipsnio spausdinimą savo redaguojamame „Vaire".
1923-1927 m. Lietuvos universitete dėstė etiką, senovės filosofiją, lietuvių kalbos stilistiką, 1926 m. - docentas.
1926 m. gruodžio 17 d. vienas karinio valstybinio perversmo vadovų.
1926 m. gruodžio 17 d. išrenkamas Lietuvos Respublikos Prezidentu, perrenkamas 1931 ir 1938 metais. Prezidentu išbuvo iki 1940 m. birželio 15 d.
1940 m. birželio mėn. pasitraukė į Vokietiją, vėliau - į Šveicariją ir pagaliau - į JAV.
1902-1907 m. buvo Lietuvių demokratų partijos narys.
1920-1924 m. - Lietuvių tautos pažangos partijos vadovas.
Iki 1924 m. dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos veikloje.
1924 m. vienas Lietuvių tautininkų sąjungos organizatorių, jos pirmininkas (1925-1926 m).
1932 m. Vytauto Didžiojo universitete suteiktas Filosofijos garbės daktaro laipsnis.
1924-1940 m. Tarptautinio banko valdybos vicepirmininkas. Įvairių draugijų ir bendrovių steigėjas bei vienas vadovų.
Žuvo 1944 m. sausio 9 d. gaisre Klyvlende (JAV).

vls. Kutalių k. Buvo 12-tas vaikas šeimoje.
Mokėsi Kaltinėnų liaudies mokykloje, metus dirbo Kaltinėnų valsčiaus raštininko padėjėju, 1904 m. baigė Liepojos (Latvija) gimnazijos 4-ias klases, o 1908 m. -  Žemaičių kunigų seminariją Kaune. Metus tobulinosi Insbruko (Austrija) universiteto Teologijos filosofijos fakultete. Atsisakė įšventinimo į kunigus. Mokėsi Halės (Vokietija) universiteto Žemės ūkio institute, kurį baigė 1913 m.
Grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas Trakų apskrities Alytaus rajoniniu agronomu.

šelpti, buvo vienas jos vadovų Vilniuje. Dėstė gamtos mokslus Lietuvių gimnazijoje, vadovavo Lietuvių pedagoginiams kursams.
1917 m. rugsėjo 18-22 d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje. Išrinktas į Lietuvos Tarybą (vėliau Valstybės Tarybą). 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Vadovavo Valstybės Tarybos tremtinių ir belaisvių grąžinimo komisijai.
Steigiamojo Seimo narys, pirmininkas ir eina Prezidento pareigas. I Seimas (1922 m.) jį išrinko Lietuvos Respublikos Prezidentu, toms pareigoms perrinktas II Seime (nuo 1923 m. birželio iki 1926 m. birželio). III Seime buvo jo Pirmininkas (1926 12 17-1927 04).
1927 m. pasitraukė iš politinio gyvenimo, tvarkė savo ūkį Kretingos vls. Jokūbavo dvare, 1926-1941 m. buvo Pauliaus Dogelio gamybinio ūkio vedėjas, kooperatyvų „Lietūkis", „Linas" tarybų narys. 
1941 m. birželio 13 d. sovietų suimtas ir ištremtas į Krasnojarsko krašto Rešiotų stotį. 1952 m. buvo nuteistas kalėti 25 metus, bet po 2 metų paleistas, dirbo Komijos autonominėje respublikoje sandėlininku ir komendantu Kvitkevoso miškų pramonės ūkyje, agronomu Pezmago tarybiniame ūkyje. 1956 m. grįžo į Lietuvą ir 1957-1959 m. dirbo vyresniuoju moksliniu bedradarbiu Vytėnų sodininkystės daržininkystės bandymų stotyje. Vienas Lietuvių krikščionių demokratų partijos steigėjų, jos CK pirmininkas, Ūkininkų sąjungos steigėjas ir pirmininkas. Mirė 1969 m. rugsėjo 22 d. Kaune.

vls. Selemos Būdos k.
Pradinę mokyklą lankė Oškinėje, Lymarkuose, Marijampolėje. Baigė Marijampolės gimnaziją, o 1893 m. - Maskvos universiteto Medicinos fakultetą. Studijų metu buvo trumpai kalintas Maskvos Butyrkų kalėjime už dalyvavimą studentų riaušėse (1889 m.).
Dar nebaigęs studijų, 1892 m. Rudenį Minske buvo punkto kovai su cholera gydytojas.

vertėsi laisvo gydytojo praktika Marijampolėje, po 2 metų persikėlė į Virbalį, dar vėliau - į Naumiestį. 1898-1903 m. gyveno Pilviškiuose, vėliau vėl Marijampolėje, kur už lietuvių kultūrinę veiklą trumpai buvo kalintas. 1905 m. gyveno Vilniuje, 1906 m. vėl Marijampolėje, kur vėl kartu su žmona 2 savaites kalintas kalėjime už lietuvišką veiklą. 1908-1910 m. gyveno Vilniuje. 1910 m. Marijampolės kalėjime vėl kalintas apie 1,5 mėnesio.
1914-1919 m. su šeima gyveno Rusijoje. 1917 m. Voroneže išrinktas į Rusijos lietuvių tarybą. 1919 m. atsidūrė Paryžiuje, buvo Lietuvos delegacijos repatriacijos komisijos pirmininkas, rūpinosi lietuvių grįžimu iš vokiečių nelaisvės į tėvynę, padėjo apie 1 000 tautiečių.
1919 m. grįžo į Lietuvą.
Buvo Steigiamojo, I, II ir III seimų narys.
1926 m. birželio 7 d. išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. Juo išbuvo iki 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo.
1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1947 m. atvyko į Čikagą (JAV).
Vienas Valstiečių liaudininkų sąjungos lyderių, vienas varpininkų organizacijos vadovų, vienas Lietuvos demokratų partijos programos autorių (1906 m.)
Parašė botanikos, medicinos, istorijos veikalų, vertė iš lenkų ir kitų kalbų grožinę ir mokslo populiariąją literatūrą, parašė atsiminimų dvitomį.
Mirė 1950 m. birželio 4 d. Čikagoje.

ir Petronėlės Daukšaitės šeimoje. Nors tėvas buvęs laisvamanis, pakrikštytas Palangos bažnyčioje.  1910-1917 m. su tėvais gyveno Lenkijoje, Lomžoje; 1917 m. grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Šiluvos valsčiuje, Kiaulininkų kaime.

Kauno karo mokyklą. 1929 m. ją baigė, paskirtas į 2-ąjį artilerijos pulką, 1-ąją haubicų bateriją (Kėdainiai). 1936 m. išsiųstas į Prancūziją, Fontenblo artilerijos mokyklą, grįžo 1938 m. vasarą, suteiktas kapitono laipsnis, paskirtas 1-ojo artilerijos pulko skyriaus vadu. 1940 m. pateko į formuojamą 29-ąjį šaulių korpusą, tais pačiais metais susituokė su Elena Valionyte. 1941 m. apsigyveno Kaune, gimė sūnus Laimutis. 1942 m. grįžo į tėviškę, Šiluvos vlsč., įsidarbino Šiluvos ž. ū. kooperatyvo vedėju - dirbo iki 1944 m. (į jokius nacių formuotus dalinius nestojo). Vokiečių okupacijos metais priklausė pogrindinei organizacijai „Laisvės šauliai". 1944 m. suorganizavo Šiluvos ir Tytuvėnų vyrus (150 žmonių) ir išžygiavo į P. Plechavičiaus organizuojamą vietinę rinktinę, buvo paskirtas 310-ojo bataliono vadu. 1945 m. pradžioje įstojo į partizanus ir kovojo iki 1953 m. pavasario, kol buvo areštuotas, o 1954-aisiais - sušaudytas.

m. baigė Kaišiadorių vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Kauno politechnikos institutą. 1956 m. baigė institutą ir įgijo inžinieriaus hidrotechniko specialybę.

suteiktas Ekonomikos mokslų daktaro laipsnis.
1988 m., gilios komunistų partijos krizės metu, Algirdas Brazauskas buvo išrinktas Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pirmuoju sekretoriumi. Jo kandidatūrą į šį postą palaikė Lietuvos nacionalinio išsivadavimo judėjimas „Sąjūdis".
1990 m. gruodžio mėnesį įvykusiame Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) steigiamajame suvažiavime Algirdas Brazauskas buvo išrinktas jos pirmininku ir tapo didžiausios Lietuvos politinės partijos vadovu.
1992 m. spalio mėnesį LDDP laimėjus rinkimus į Seimą, Algirdas Brazauskas buvo išrinktas Seimo Pirmininku pradėjo laikinai eiti Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas (1992 11 25).
1993 m. vasario 14 d. tiesioginiuose visuotiniuose rinkimuose buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu 5 metų laikotarpiui. Už jį balsavo 60% rinkėjų. Kaip reikalauja Lietuvos Konstitucija, jis nutraukė savo narystę LDDP. 1993 m. vasario 25 d. įvyko Prezidento inauguracija.
2001 m. sausio mėnesį Algirdas Mykolas Brazauskas išrinktas Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku.
2001 m. liepos 3 dieną Lietuvos Respublikos Seimas Algirdą Brazauską patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministru Pirmininku. Šias pareigas Algirdas Brazauskas ėjo iki eilinių parlamento rinkimų.
2004 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimas Algirdą Brazauską dar kartą patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministru Pirmininku.

tarnautojų šeimoje. 
Lankė Jono Jablonskio pradžios mokyklą, mokėsi Kauno „Aušros" gimnazijoje.
Karo metais dalyvavo rezistencinėje veikloje. 1944-ųjų liepos mėnesį su tėvais pasitraukė į Vokietiją.
Vokietijoje Valdas Adamkus baigė lietuvių gimnaziją, studijavo Miuncheno universiteto Gamtos fakultete.
1949 metais atvyko į JAV. Dirbo darbininku automobilių dalių gamykloje Čikagoje, vėliau - braižytoju vienoje inžinerijos firmoje. 1960-aisiais Valdas Adamkus baigė Ilinojaus technologijos institutą, įgijo statybų inžinieriaus specialybę.

pradėjo eiti 1998 metų vasario 26 dieną. Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus iškėlė spartaus šalies modernizavimo idėją ir nuosekliai rėmė jos įgyvendinimą.
2002 metais Valdas Adamkus iškėlė savo kandidatūrą antrai Prezidento kadencijai, tačiau antrajame rinkimų ture pralaimėjo Rolandui Paksui. Baigęs kadenciją, Valdas Adamkus išliko aktyvus vidaus ir užsienio politikos dalyvis, skaitė paskaitas tarptautinėse konferencijose.
2004 metais Lietuvos Respublikos Seimui Rolandą Paksą pašalinus iš Prezidento pareigų, Valdas Adamkus dar kartą iškėlė kandidatūrą rinkimuose į Prezidento postą.
2004 m. birželio 27 d. Lietuvos piliečiai Valdą Adamkų antrą kartą išrinko Respublikos Prezidentu penkerių metų kadencijai.
Antrosios kadencijos metu Respublikos Prezidentas siekė sukurti europietišką gerovę kiekvieniems Lietuvos namams ir garantuoti, kad Lietuvoje neliktų pamirštų žmonių.
2003 metais Prezidentui Valdui Adamkui buvo suteiktas UNESCO Geros valios ambasadoriaus žinių visuomenei titulas. Šį titulą visame pasaulyje turi tik 42 asmenys, tad šį Prezidento Valdo Adamkaus įvertinimą galima drąsiai vadinti visų Lietuvos žmonių apdovanojimu.

Ten iki šiol gyvena jo tėvai Elena ir Feliksas Paksai.
1974 m. baigė Žemaitės vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabar - Vilniaus Gedimino technikos universitetas).
1979 m. apgynė diplomą ir įgijo pramoninės ir civilinės statybos inžinieriaus specialybę.

įgijo inžinieriaus piloto diplomą.
1997 m. buvo išrinktas į Vilniaus miesto tarybą ir tapo sostinės meru.
Nuo 1999 m. birželio iki spalio mėnesio R.Paksas dirbo Lietuvos Respublikos devintosios Vyriausybės Ministru Pirmininku. Tų metų gruodį buvo išrinktas Lietuvos liberalų sąjungos pirmininku.
2000 m. balandį R.Paksas antrą kartą tapo Vilniaus miesto meru, o rudenį buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą. Nuo 2000 m. lapkričio iki 2001-ųjų birželio vadovavo vienuoliktajam ministrų kabinetui.
Nuo 2001 m. liepos iki tų pačių metų lapkričio - liberalų frakcijos Seime seniūnas ir Seimo opozicijos lyderis.
2002 m. kovo mėnesį R.Paksas įkūrė Liberalų demokratų partiją ir tapo jos pirmininku.
2003 m. sausio 5 d. Rolandas Paksas išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu.
2004 m. balandžio 6 d. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu Rolandas Paksas pašalintas iš Prezidento pareigų.

m. baigė Šiaulių 2-ąją vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. 1976 m. jį baigė ir įgijo teisininko specialybę.

į Lietuvos Respublikos Prezidentus.
2000 m. spalio 19 d. pirmajame 2000-2004 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje buvo išrinktas Seimo Pirmininku.
2002 m. dalyvavo rinkimuose į Lietuvos Respublikos Prezidentus.
Nuo 2004 m. balandžio 6 d. iki 2004 m. liepos 12 d. ėjo laikinojo Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas.

Vilniuje.
Mokėsi Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje.
1983 m. baigė politinę ekonomiją tuometiniame Leningrado universitete.
1988 m. Maskvos visuomenės mokslų akademijoje apgynė disertaciją ir įgijo ekonomikos mokslų kandidato laipsnį. 1993 m. Lietuvos mokslo taryba Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių ir pedagoginių vardų nostrifikacijos komisijos sprendimu išdavė socialinių mokslų daktaro diplomą.