11-12 klasėje skaityti kūriniai

Содержание

Слайд 2

Viduramžiai ( Priėmusi krikštą Lietuva išeina iš bevardės epochos, sakytume, pradeda

Viduramžiai (

Priėmusi krikštą Lietuva išeina iš bevardės epochos, sakytume, pradeda savo

istoriją, prasiskleidžia uždanga į 1009 m. lietuvių visuomenę.
Viduramžių diplomatinės raštijos žanrai: laiškai, donacijos, popiežiaus bulės.
Слайд 3

Vienas svarbiausių yra Mindaugo 1254 m. kovo 12 d. aktas lotynų

Vienas svarbiausių yra Mindaugo 1254 m. kovo 12 d. aktas lotynų

kalba, kuriuo skelbiama, kad įkuriama Lietuvos vyskupystė. Sutarčių tekstai buvo rašomi rusėnų, vokiečių ir lotynų kalbomis.
Vytauto, Gedimino ir Jogailos laiškai, kuriuos jie diktavo lietuviškai, o vertėjas rašė vokiškai.
Слайд 4

Renesansas (XV-XVIa.) Dėmesys pasaulietiniam gyvenimui, humanistinėms idėjoms, kūrybinei saviraiškai. Siekia kurti

Renesansas (XV-XVIa.)

Dėmesys pasaulietiniam gyvenimui, humanistinėms idėjoms, kūrybinei saviraiškai.
Siekia kurti dvasingą meną.


Populiarus sonetas (meilės eilėraštis). Prozoje –satyros. Dramaturgija(komedija-improvizacija).
Слайд 5

Viljamas Šekspyras Drama „Hamletas“ (~1600 m.) Hamletas – Danijos princas, nužudyto

Viljamas Šekspyras Drama „Hamletas“ (~1600 m.)

Hamletas – Danijos princas, nužudyto karaliaus

sūnus, sielvartaujantis dėl tėvo mirties ir besistengiantis atkeršyti dėdei Klaudijui.
Слайд 6

Temos Teisingumo ir keršto troškimas, blogio išsikerojimas, pasaulio nuopuolis, gyvenimo prasmės

Temos

Teisingumo ir keršto troškimas,
blogio išsikerojimas,
pasaulio nuopuolis,
gyvenimo prasmės

nebuvimas,
nusivylimas pasauliu, žmogumi,
visagalė mirtis.
Слайд 7

Problemos Ar reikia kovoti už savo tiesas, įsitikinimus, principus, o gal

Problemos

Ar reikia kovoti už savo tiesas, įsitikinimus, principus, o gal pasiduoti

likimui, aplinkybėms?
Ar įmanoma įveikti blogį ir atkurti gėrį?
Ar verta grumtis su aplink tvyrančiu blogiu ir paaukoti savo gyvybę?
Ar įmanoma pasipriešinti beprasmybei ir išsaugoti vertybes?
Слайд 8

Renesansas LDK (XVIa.) Reformacija pažadino Lietuvą iš kultūrinio sąstingio, suaktyvino raštiją.

Renesansas LDK (XVIa.)

Reformacija pažadino Lietuvą iš kultūrinio sąstingio, suaktyvino raštiją.
Vyrauja reformacija.
Lietuvos

metraščiai – istoriniai pasakojimai. Trumpais sąvadas – Vytauto valdymo laikai. Vidurinysis ir Platusis- mitai apie Palemoną. Pirmoji LDK istorija.
Слайд 9

Mikalojus Husovianas “Giesmė apie stumbrą” Dvaro poetas. Šis kūrinys – pirmasis

Mikalojus Husovianas “Giesmė apie stumbrą”

Dvaro poetas.
Šis kūrinys – pirmasis iškilus literatūrinis

bandymas Europai pristatyti Lietuvą ne tik kaip lygiavertę krikščioniškosios Europos dalį, bet ir kaip išskirtinį Vakarų kultūros šiaurinį frontą, ginantį Europą nuo kitatikių ir saugantį jos identitetą.
Слайд 10

“Giesmė apie stumbrą” Vaizduojama ne tik turtinga ir klestinti gamta bei

“Giesmė apie stumbrą”

Vaizduojama ne tik turtinga ir klestinti gamta bei stiprūs

žmonės, bet ir istoriniai Lietuvos motyvai.
Vaizduodamas Vytauto Didžiojo valdymo laikus, Husovianas Lietuvą pasauliui pristatė kaip tvirtos, patikimos, gerai valdomos valstybės pavyzdį, sukūrė vieną pirmųjų renesansinių idealaus valdovo portretų.
Слайд 11

Atšiauri gamta užaugina ne tik mirtinai pavojingus žvėris, bet ir jų

Atšiauri gamta užaugina ne tik mirtinai pavojingus žvėris, bet ir jų

vertus priešininkus žmones, kuriems joks priešas nebaisus.
Vytautas Didysis aukštinamas už tvirtą būdą, drąsą, teisingumą. “Didis gerbėjas taikos ir ugningas karo žibintas?”
Слайд 12

Mykolas Lietuvis “Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius”- publicistinis poleminis traktatas,

Mykolas Lietuvis

“Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius”- publicistinis poleminis traktatas,

dedikuotas Žygimantui Augustui.
Peikia lietuvius už ydingą, korumpuotą teismų sistemą, negebėjimą surinkti mokesčius, už tai, kad lietuviai aptingę, išlepę, išpuikę, linkę į prabangą, įvairius malonumus, girtuoklystę ir visi galvoja tik apie savo naudą.
Слайд 13

Maskvėnai ir totoriai pranoksta lietuvius savo darbštumu, taupumu, santūrumu, drąsumu ir

Maskvėnai ir totoriai pranoksta lietuvius savo darbštumu, taupumu, santūrumu, drąsumu ir

kitomis dorybėmis, kurios padeda stiprinti valstybę.
Svarbiausias ginamas idealas – stipri valstybė.
Idealus pilietis tas, kuris kaip įmanydamas stengiasi, kad valstybėje būtų gera gyventi visiems.
Слайд 14

Jonas Radvanas “Radviliada” Lietuvos Vergilijus. Panegirika Radvilai Rudajam. Didiko patrioto, Tėvynės

Jonas Radvanas “Radviliada”

Lietuvos Vergilijus.
Panegirika Radvilai Rudajam.
Didiko patrioto, Tėvynės gynėjo idealas.
Veikėjai: Radvila,

Mūsajas (mokytojas).
“Miegot ant šlovės svetimos – negarbinga”.
Priekaištauja bajorams dėl išlepimo ir pasipūtimo.
Sukūrė LDK, kaip didelės valstybės, “įžymiosios Lietuvos”, mitą.
Слайд 15

Mikalojus Daukša Žemaitijos vyskupo kanauninkas. Švietėjas, humanistinių idėjų skelbėjas, kovotojas už

Mikalojus Daukša

Žemaitijos vyskupo kanauninkas.
Švietėjas, humanistinių idėjų skelbėjas, kovotojas už gimtosios kalbos

teises.
“Postilė”, lenkiškai parašyta “Prakalba į malonųjį skaitytoją”- lietuvių kalbos teisių gynimo manifestas.
Gimtoji kalba- didžiausia tautos vertybė.
Smerkia didikų sulenkėjimą.
Слайд 16

“Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų

“Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų

ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą.”
“Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas.”
Слайд 17

Barokas (XVII – XVIIIa. IIp.) Literatūrai būdinga: disonansai, kontrastai, fantazijos ir

Barokas (XVII – XVIIIa. IIp.)

Literatūrai būdinga: disonansai, kontrastai, fantazijos ir religinės

mistikos derinimas su humoru ir buitiškumu, alegorizmo - su natūralistiniais makabriniais elementais. Baroko literatūra įteisino parodaksalų mąstymą, dėmesį žmogaus egzistencijos, mirties problemoms.
“Pasaulis – tai teatras”.
Слайд 18

Barokas LDK. M.Sarbievijus Poetas (1595-1640) Šlovino Lietuvą. Mokėsi iš Horacijaus kūrybos.

Barokas LDK. M.Sarbievijus

Poetas (1595-1640) Šlovino Lietuvą.
Mokėsi iš Horacijaus kūrybos. Įkvėpimo

sėmėsi iš Biblijos(“Giesmių giesmė”)
M.K.Sarbievijus, lotyniškai rašęs Vilniaus akademijos auklėtinis, – popiežiaus Urbono VII premijos laureatas.
Labai religingas.
Слайд 19

Sarbievijus Apie tai, kad valdovus labiausiai puošia nuosaikus būdas Svarbi vieta

Sarbievijus Apie tai, kad valdovus labiausiai puošia nuosaikus būdas
Svarbi vieta Sarbievijaus

kūryboje atiteko likimo, lemties aprašymui.
Žmogus nevaldo savo gyvenimo.
Mirtis – neišvengiama lemtis (“Urna – visų dalykų matas.”)
Tikrieji turtai slypi žmogaus sieloje.
Слайд 20

Švietimo amžius (Apšvieta. XVIIIa.) Optimistinis požiūris į ateitį. Didelis dėmesys švietimui,

Švietimo amžius (Apšvieta. XVIIIa.)

Optimistinis požiūris į ateitį.
Didelis dėmesys švietimui, lavinimui.
Mąstytojai siekia

būti naudingi visuomenei.
Pirmoji prancūzų enciklopedija.
Naikinti luomų skirtumus. Laisvė, lygybė, tolerancija. Visi lygūs prieš įstatymus.
Gamta žmones sukūrė lygius. ”Atgal į gamtą.”
Valstiečiai tapo pripažinti visuomenės nariai.
Слайд 21

Apšvietos literatūra Pajuokiamos visuomenės ydos, mokoma gerais pavyzdžiais. Romano žanro populiarumas.

Apšvietos literatūra

Pajuokiamos visuomenės ydos, mokoma gerais pavyzdžiais.
Romano žanro populiarumas.
Dėmesys

žmogaus santykiui su aplinka.
“Audros ir veržimosi” sąjūdis: klausyti širdies balso, įkvėpimo semtis iš tautosakos.
Maištingi herojai, kovojantys už idealus.
Слайд 22

Johanas Volfgangas Gėtė Drama „Faustas“ (Id.-1808 m., II d.-1831m.) Faustas –

Johanas Volfgangas Gėtė Drama „Faustas“ (Id.-1808 m., II d.-1831m.)

Faustas – mokslininkas,

nerimstantis ieškotojas, sudaręs sutartį su Mefistofeliu, kad šis jam padėtų įminti būties paslaptis ir Faustas galėtų pasijusti nurimęs ir laimingas.
Слайд 23

Temos Žmogus – mąstanti, ieškanti būtybė, nors ir klystanti. Nusivylimas mokslo

Temos

Žmogus – mąstanti, ieškanti būtybė, nors ir klystanti.
Nusivylimas mokslo

pasiekimais, bandymas įminti gyvenimo prasmės klausimus, pažinti tai, kas nepažinu paprastam žmogui.
Žmogaus gyvenimas – nuolatinė veikla, pažinimo siekimas.
Слайд 24

Problemos, idėjos Ar žmogaus galimybės ribotos? Ar įmanoma patirti žmogiškosios būties

Problemos, idėjos

Ar žmogaus galimybės ribotos?
Ar įmanoma patirti žmogiškosios būties pilnatvę?


Ar verta dėl mokslo aukoti save?
Visiškos tiesos ir galutinio tikslo niekada negalima pasiekti, tačiau gyvenimas nepraeina veltui, jei nuolat sieki savo tikslų, pažinimo, ieškai, užsiimi kūrybine veikla.
Слайд 25

Kristijonas Donelaitis Poema „Metai“ (1818 m. išleido L.Rėza) Vaizduojami XVIII a.

Kristijonas Donelaitis Poema „Metai“ (1818 m. išleido L.Rėza)

Vaizduojami XVIII a.

Mažosios Lietuvos būrų darbai, papročiai, būrų santykiai su ponais, lietuvių su kitataučiais. Teigiami veikėjai - Pričkus, Selmas, neigiami - Slunkius, Pelėda, Plaučiūnas, Dočys.
Слайд 26

Svarbiausias jo kūrybos faktorius – tikrovė. Baroko ženklai : grubūs posakiai,

Svarbiausias jo kūrybos faktorius – tikrovė.
Baroko ženklai : grubūs posakiai,

vulgarūs žodžiai, požiūris į Dievą, kaip į sutvėrėją, kaip duotybę (mes turime elgtis taip, kaip sutverta). Klasicizmo ženklai: keturių metų laikų forma, didaktiškumas. Švietimo epochos ženklai: lietuviškų tradicijų gynimas, noras pamokyti, paaiškinti, patarti, kaip ūkininkauti ir tvarkyti gyvenimą, sveiko proto tradicija, darbštumo iškėlimas.
Vaizdavimo objektas: XVIII a. būrų gyvenimas, jų darbai, buitis, papročiai, tradicijos, tarpusavio santykiai, santykiai su ponais, su kitataučiais.
Слайд 27

Temos Artimas žmogaus ir gamtos santykis: gamta, nuo kurios priklauso darbų

Temos

Artimas žmogaus ir gamtos santykis: gamta, nuo kurios priklauso darbų

ciklas, žemdirbio sąmonėje sudvasinama.
Gamta yra žmogaus mokytoja, egzistuoja kaip amžinas laiko ratas, pereinantis 4 ciklus.
Valstietiško darbo, žmogaus triūso išaukštinimas, tingumo, neveiklumo smerkimas.
Слайд 28

Problemos, idėjos Žmogus yra gamtos dalis, atsiskyręs nuo žemės ir nuo

Problemos, idėjos

Žmogus yra gamtos dalis, atsiskyręs nuo žemės ir nuo

ją dirbančios bendruomenės, tiesiog prarastų egzistencijos pagrindus, paneigtų Dievo nustatytą tvarką.
Žemės žmogus yra bendruomeninis, kolektyvinis, jis neturi atskiro gyvenimo.
Слайд 29

Problemos, idėjos Dirbantis žmogus jaučiasi esąs prasminga pasaulio dalis. Būrai akcentuoja

Problemos, idėjos

Dirbantis žmogus jaučiasi esąs prasminga pasaulio dalis.
Būrai akcentuoja lietuviškumo

vertę ir kritiškai žvelgia į svetimtaučius.
Слайд 30

Romantizmas Antanas Baranauskas (1835– 1902) Drausmingas (susikūrė elgesio taisykles), meldėsi gimtąja

Romantizmas Antanas Baranauskas (1835– 1902)

Drausmingas (susikūrė elgesio taisykles), meldėsi gimtąja kalba,

“kad atsiminčiau , jog esu lietuvis.”
Seinų vyskupas, pirmas prabilo
„Anykščių šilelis“. Poema. (Parašyta 1858-1859, kad įrodytų lietuvių kalbos grožį)
Tema: Lietuvos gamtos grožis.
Problemos: Lietuvos gamtos grožio nykimas.
Слайд 31

Stiliaus savitumas Gamtos grožio poetizavimas, dabarties ir praeities priešprieša, kontrastas. Miškas

Stiliaus savitumas

Gamtos grožio poetizavimas, dabarties ir praeities priešprieša, kontrastas. Miškas lyginamas

su lietuvio būdu, Anykščių šilelio likimas tarsi visos Lietuvos likimo metafora. Žvilgsnis į šilelį – nuo apačios į viršų, garsai – nuo pumpuro skleidimosi iki triukšmo
Слайд 32

Realizmas. Vincas Kudirka (1858–1899) Poezija („Tautiška giesmė“, „Varpas“, „Labora“ ir kt.

Realizmas. Vincas Kudirka (1858–1899)

Poezija („Tautiška giesmė“, „Varpas“, „Labora“ ir kt.
Temos:

tautinio atgimimo skatinimas.
Apsakymai (satyros): „Viršininkai“, „Lietuvos tilto atsiminimai“.
Temos: smerktinų carinės priespaudos valdininkų ir reiškinių išjuokimas.
Stiliaus savitumas: satyriškas, ironiškas ydingų visuomenės reiškinių vaizdavimas.
Слайд 33

Jonas Mačiulis Maironis (1862–1932). Tautinio atgimimo poetas. Kunigų seminarijos rektorius. Principingas,

Jonas Mačiulis Maironis (1862–1932).

Tautinio atgimimo poetas.
Kunigų seminarijos rektorius.
Principingas, reiklus, dalykiškas, atkakliai

siekiantis tikslų, išsilavinęs. “Jo asmenybė visada žavėdavo. Buvo paprastas”.
Nusiminė, nes nepasiekė vyskupo pareigų, nors manė nusipelnęs jų. Jautėsi neįvertintas. “Be garbės ir be vardo tėvynėj laisvoj” (eilėraštis “Skausmo skundas”)
Слайд 34

Kunigas ir poetas Jo kūryboje iš žmogaus reikalaujama dvasinio tobulėjimo, grūdinimosi.

Kunigas ir poetas

Jo kūryboje iš žmogaus reikalaujama dvasinio tobulėjimo, grūdinimosi.


Gyvenimas kaip auka.
Nuo Maironio prasideda lietuviškos lyrikos istorija. Nubrėžė ribą tarp poezijos ir lyrikos. Sukūrė soneto, baladės, satyros klasikines formas.
Слайд 35

Temos: 1. Kūryba, jos likimas “Taip niekas tavęs nemylės” – įkvėpimo

Temos:
1. Kūryba, jos likimas “Taip niekas tavęs nemylės” – įkvėpimo šaltiniai:

meilė tėvynei; “Poezija” - estetinis išgyvenimas. Svarbi poeto misija: raminti ir guosti, bei vienyti, kelti tautą. Romantizmo bruožas – poetas pranašas.
2. Tėvynės paveikslas (grožis, gamta). “Kur bėga Šešupė”, “Nuo Birutės kalno”.
3. Tautos istorija, tėvynės likimas “Trakų pilis”, “Aš norėčiau prikelti”.
Слайд 36

Klaipėdos Baltijos gimnazija 4. Tautinis atgimimas. Tėvynės ateitis priklauso nuo pačios

Klaipėdos Baltijos gimnazija

4. Tautinis atgimimas. Tėvynės ateitis priklauso nuo pačios tautos.

Reikia ryžto, susipratimo. Romantizmo bruožas – tėvynės meilės galia, jausmo galia. “Užtrauksim naują giesmę, broliai”. Meilė tėvynei – darbas, kova.
Meilę tėvynei galima įrodyti auka, ištikimybe vertybėms. “Pasitikėjimas savimi”, “Oi neverk, matušėle”.
Слайд 37

Jonas Biliūnas (1879-1907) Pasipriešino tėvų valiai – neteko paramos. Besimokydamas Liepojoje

Jonas Biliūnas (1879-1907)

Pasipriešino tėvų valiai – neteko paramos.
Besimokydamas Liepojoje subūrė studentų

lavinimo būrelį, rūpinosi savišvieta, skatino puoselėti gimtąją kalbą, domėtis kultūra ir istorija.
Palaikė nacionalinį pasipriešinimą carizmui, įsitraukė į socialdemokratų judėjimą, kovojantį už lygybę, prieš socialinę neteisybę.
Слайд 38

Mirė Zakopanėje nuo džiovos. Kūryba. Vienas esminių lietuvių tautos gelbėjimosi būdų

Mirė Zakopanėje nuo džiovos.
Kūryba.
Vienas esminių lietuvių tautos gelbėjimosi būdų –

švietimas.
1. Publicistikoje kritikuoja “maskolių” valdžią, skatina lietuvius inteligentus burtis pagerinti tautos laisvę, ekonomiką.
2. Proza.
Literatūros tikslas – mokyti jautrumo, žadinti grožio ir gėrio jausmą, atskleisti tikrovę.
Слайд 39

Lyrinio pasakojimo pradininkas. Dėmesį sutelkė į vidinį konfliktą. Kalbėjimo būdas primena

Lyrinio pasakojimo pradininkas.
Dėmesį sutelkė į vidinį konfliktą.
Kalbėjimo būdas

primena išpažintį.
Svarbi prozos savybė – psichologiškumas (gilinasi į veikėjų vidinį pasaulį, išgyvenimus).
Vadovaujamasi humanizmo principais, krikščioniškomis vertybėmis.
Idėja – pasigailėk silpnojo.
Veikėjas – nors nereikalingas, tačiau išsaugojęs drovios savigarbos jausmą, krikščionišką gerumą, mąstantis, giliai išgyvenantis.
Слайд 40

Idėjos Moralinės vertybės (gerumas,atlaidumas, ištikimybė, pagarba senatvei, sąžiningumas) yra aukščiau gyvenimo

Idėjos

Moralinės vertybės (gerumas,atlaidumas, ištikimybė, pagarba senatvei, sąžiningumas) yra aukščiau gyvenimo

praktiškumo, materialumo ir jos amžinos.
Skausminga žmogaus patirtis padeda geriau suprasti ir atjausti kitus.
Vyraujanti moralinė nuostata – gailėtis nelaimingo ir atleisti netgi skriaudėjui.
Слайд 41

Jonas Biliūnas Apysaka „Liūdna pasaka“ (1907 m.) Juozapotos gyvenimo istorija –

Jonas Biliūnas Apysaka „Liūdna pasaka“ (1907 m.)

Juozapotos gyvenimo istorija – vyras

Petras 1863 m. išėjo į sukilimą, buvo suimtas ir pakartas. Juozapota po stiprių išgyvenimų sunkiai suserga, pagimdo negyvą kūdikį ir išprotėja.
Juozapotos šeimos likimas atspindi tautos likimą sukilimo metu.
Žmonių - vergų įvaizdis. Trokštama išsivaduoti iš carinės Rusijos priespaudos.
Dėl laisvės ir lygybės galima pasiaukoti.
Слайд 42

Šatrijos Ragana (1877-1930) Rašytoja, lyrinės psichologinės prozos pradininkė lietuvių literatūroje, vertėja,

Šatrijos Ragana (1877-1930)

Rašytoja, lyrinės psichologinės prozos pradininkė lietuvių literatūroje, vertėja, pedagogė,

labdarė, nacionalinio judėjimo dalyvė.
Bajoriškos kilmės, religinga..
Nuostatos: tarnauti tėvynei ir žmonėms, šviesti, lavinti.
Kūrinių centre – senas dvaras ir dvarininkai, kurie šviečia, moko, o ne engia.
Слайд 43

Apsakymas/ novelė “Irkos tragedija” Temos: Trapaus vaiko pasaulio būsenos, nuotaikos ir

Apsakymas/ novelė “Irkos tragedija”

Temos: Trapaus vaiko pasaulio būsenos, nuotaikos ir jausmai. Problemos:

tėvų ir vaikų santykiai, vaiko vienatvė.
Слайд 44

Apysaka „Sename dvare“ (1922 m.) Tai pasakojimas apie XIXa. II pusės

Apysaka „Sename dvare“ (1922 m.)
Tai pasakojimas apie XIXa. II pusės Lietuvos

dvarą. Apysakos pagrindą sudaro vienos Žemaitijos dvarininkų šeimos gyvenimas, jos kasdienė buitis, bendravimas su kitais žmonėmis, pramogos, dvasiniai interesai ir polėkiai.
Dvaras yra tarsi paskutinė senųjų tradicijų ir nykstančios kultūros sala naujos dvasios ir naujų idėjų jūroje, sala, kuri pamažu grimzta, negalėdama naujosios dvasios priimti ir ja gyventi.
Слайд 45

Senasis dvaras kūrinyje iškyla kaip demokratiškumo simbolis, kaip daugelio etinių ir

Senasis dvaras kūrinyje iškyla kaip demokratiškumo simbolis, kaip daugelio etinių ir

estetinių vertybių šaltinis, kaip gražiausių svajonių ir polėkių prisiminimas.
Слайд 46

Dvaro aplinka ir gamta išreiškia veikėjų būsenas. Romantinė pasaulėjauta. Dvaras vaizduojamas

Dvaro aplinka ir gamta išreiškia veikėjų būsenas.
Romantinė pasaulėjauta.
Dvaras vaizduojamas mamatės ir

jos dukters Irusės akimis.
Mamatė – dvaro ponia, trijų mažų vaikų mama, vargšų globėja ir užtarėja, mokytoja, padėjėja, savitos dvasios moteris. Turtingo dvasinio pasaulio. Jai gyvenimas sunki tarnystė. Apmąsto būties klausimus.
Į žmogų žvelgiama doroviniu aspektu.
Vaizduojama tradicinio dvaro griūtis (bajorai nutautėja).
Слайд 47

Temos XIX a. II pusės dvarininkų gyvenimas, iš dvaro sklindanti knygos

Temos

XIX a. II pusės dvarininkų gyvenimas,
iš dvaro sklindanti knygos

ir rašto šviesa,
dvasinio pasaulio turtingumas,
dvasingumo ir materialumo priešprieša,
jausmo ir proto kova.
Слайд 48

Idėjos Motinos vaidmuo yra ypatingas – ji auklėja ir augina žmogų.

Idėjos

Motinos vaidmuo yra ypatingas – ji auklėja ir augina žmogų.

Privalu, kad motina darytų vien teigiamą įtaką. Dorovingai ir kryptingai neauklėjantys savo vaikų tėvai pasmerkia juos beprasmiškam gyvenimui.
Laiminga ta šeima, kurioje tėvų ir vaikų santykius sieja meilė ir turimi tvirti, iš gilaus vidinio prisirišimo bei pagarbos pripažįstami autoritetai.
Žmogus turi gyventi santarvėje su savo siela.
Слайд 49

Realizmas, neoromantizmas Vaižgantas (1869-1933) Vaižgantą vadino Lietuvos visuomenės nuotaikų barometru, didžiausiu

Realizmas, neoromantizmas Vaižgantas (1869-1933)

Vaižgantą vadino Lietuvos visuomenės nuotaikų barometru, didžiausiu moraliniu autoritetu.


Tautos atgimimo skelbėjas ir puoselėtojas, „deimančiukų rinkėjas“ .
„Rašytojui rūpi parodyti liaudies žmogaus prigimties turtingumą , liaudies etinių principų aukštumą, tą „būdo švelnumą ir širdies gerumą“, kuris, Vaižganto manymu, sudaro būdingiausią lietuvių etninio charakterio bruožą“ (V.Zaborskaitė)
Слайд 50

Temos: tautos gyvybingumo, kultūrinio atgimimo vaizdavimas. Stiliaus savitumas. Pasakotojas nuolat įsiterpia

Temos: tautos gyvybingumo, kultūrinio atgimimo vaizdavimas.
Stiliaus savitumas. Pasakotojas nuolat įsiterpia į

įvykius tarsi paties autoriaus atitikmuo.
Vaižgantas „dėdes ir dėdienes“ vadina socialiniais tipais šeimoje (jie tarsi samdiniai, negaunantys algos).
Слайд 51

“Dėdės ir dėdienės”. Veikėjai (I) Severja, turtingiausia Vaižganto moters charakteris, aprėpia

“Dėdės ir dėdienės”. Veikėjai (I)

Severja, turtingiausia Vaižganto moters charakteris, aprėpia visus

svarbiausius moteriškumo variantus: mergaitės skaistumą, drumsčiantį meilės budimą, fizinės meilės išgyvenimus, moterišką globos jausmą, motinystės instinktą, moters vienišės dalią.
Слайд 52

Veikėjai (II) Visų ujamas ir stumdomas, ir dvare, ir namie išnaudojamas

Veikėjai (II)

Visų ujamas ir stumdomas, ir dvare, ir namie išnaudojamas Mykoliukas

paguodą ir atilsį randa gamtoje. Taigi Mykoliukas – žmogus be socialinės vertės, jo sąmonė pavergta. Kaip žmogus, jis įgyja reikšmę gamtoje.

Klaipėdos Baltijos gimnazija

Слайд 53

Neoromantizmas ir realizmas. Vincas Krėvė Drama „Skirgaila“ (1922 m.) Kunigaikštis Skirgaila

Neoromantizmas ir realizmas. Vincas Krėvė Drama „Skirgaila“ (1922 m.)

Kunigaikštis Skirgaila priverstas rinktis

naujas tautos gyvenimo gaires ir kovoti dėl jos išlikimo su išorės priešais, kurie prisidengdami krikščionybės skleidimu kėsinasi į Lietuvos žemes.
Dėl valstybės interesų Skirgaila pily laiko prievarta uždaręs kunigaikštytę Oną Duonutę.
Слайд 54

Temos Skirgailos pastangos suderinti tautos tradicijas su naujomis idėjomis; atsakomybė už

Temos

Skirgailos pastangos suderinti tautos tradicijas su naujomis idėjomis;
atsakomybė už

Lietuvos ateitį;
pasiaukojimas valstybės interesams;
griaunančios aistros, jausmų ir proto kova;
didinga, maištaujanti ir pralaiminti žmogaus dvasia.
Слайд 55

Problemos, idėjos Didžiųjų epochos lūžių, krizių situacijoje susijaukia vertybės: nežinia, kas

Problemos, idėjos

Didžiųjų epochos lūžių, krizių situacijoje susijaukia vertybės: nežinia, kas yra

gėris, taip pat nežinomos blogio priežastys.
Valdovas, norėdamas žmonėms gero, savo veiksmais griaudamas nusistovėjusias gyvenimo normas, atneša aplinkiniams daug sukrėtimų.
Слайд 56

Problemos, idėjos Uždarumas, nepasitikėjimas žmonėmis skatina neapykantą pasauliui ir sau pačiam.

Problemos, idėjos

Uždarumas, nepasitikėjimas žmonėmis skatina neapykantą pasauliui ir sau pačiam.


Žiaurumas ir kerštas naikina žmogiškąją prigimtį. Prarasdamas žmoniškumą žmogus susinaikina moraliai.
Kas yra žmogus, kaip jis gali atsiskleisti nebūties akivaizdoje, kokia jo egzistencijos ir tiesos vertė?
Слайд 57

Vincas Mykolaitis-Putinas Romanas „Altorių šešėly“ (1932-1933 m.) Liudo Vasario gyvenimo kelias:

Vincas Mykolaitis-Putinas Romanas „Altorių šešėly“ (1932-1933 m.)

Liudo Vasario gyvenimo kelias:

Seinų kunigų seminarija, užsimezgusi meilė Auksei, kunigystė, supasaulėjimas, kunigystės atsisakymas.
Слайд 58

Temos Kunigo pašaukimo svarstymas; sudėtingi Vasario ir tėvų santykiai; vyro ir

Temos

Kunigo pašaukimo svarstymas;
sudėtingi Vasario ir tėvų santykiai;
vyro ir

moters santykiai;
bandymas suderinti menininko prigimtį su kunigyste.
Слайд 59

Problemos, idėjos Gyvojo tikėjimo problema: jausminio santykio su Dievu, religinio išgyvenimo

Problemos, idėjos

Gyvojo tikėjimo problema: jausminio santykio su Dievu, religinio išgyvenimo

troškimas.
Autoriteto problema: Vasaris neturėjo pasirinkimo laisvės – kunigo kelią pasirinko ne tiek dėl savęs, kiek dėl tėvų noro.
Gyvenimą lemia ne išoriniai kliuviniai, o vidiniai dalykai: nuo paties žmogaus vidinio nusiteikimo priklauso tolesni žingsniai.
Слайд 60

Novelės „Vagis“, “Kova” Temos: 1. Sunkus vaiko kelias į suaugusiųjų pasaulį.

Novelės „Vagis“, “Kova”
Temos: 1. Sunkus vaiko kelias į suaugusiųjų pasaulį.
2.

Vaiko kova už motiną, geresnį savo gyvenimą, svajonė apie normalią šeimą.
Stiliaus savitumas. Aplinkinis pasaulis modeliuojamas pagal teatro principus, akcentuojamas pasaulio dirbtinumas. Pasakotojas stebi veikėją iš šalies, dažnai šaiposi iš kilnių žmogaus norų ir prigimties netobulumo, tačiau nemoralizuoja. Skaitytojas verčiamas skaityti dėmesingai, atkreipti dėmesį į detales.

Ekspresionizmas Jurgis Savickis (1890–1952).

Слайд 61

Balys Sruoga Atsiminimų knyga „Dievų miškas“ (išl. 1957 m.) Pasakojimas apie

Balys Sruoga Atsiminimų knyga „Dievų miškas“ (išl. 1957 m.)

Pasakojimas apie

dvejų metų (1943-1945) autoriaus išgyvenimus nacių koncentracijos lageryje.
Слайд 62

Temos Žmogaus būties didybė ir trapumas; kova ir susitaikymas su gyvenimo absurdu.

Temos

Žmogaus būties didybė ir trapumas;
kova ir susitaikymas su gyvenimo

absurdu.
Слайд 63

Problemos, idėjos Epidemija yra kiekviena grėsmė, taip pat ir totalitarinė. Grėsmė

Problemos, idėjos

Epidemija yra kiekviena grėsmė, taip pat ir totalitarinė. Grėsmė

išryškina ribines situacijas, kuriose žmogus pasirodo, kas esąs.
Epidemija gali kilti bet kur bet kada. kiekviena pergalė laikina: maras (tai bendras grėsmės įvaizdis) nesunaikintas, jis atsitraukė laikinai.
Слайд 64

Idėjos Pasirinkdamas poziciją – sukilti prieš blogį ar su juo susitaikyti

Idėjos

Pasirinkdamas poziciją – sukilti prieš blogį ar su juo susitaikyti

– žmogus pasirodo kaip laisvas arba apsikrėtęs maro bacilomis.
Maro bacilos nugalėti neįmanoma, nes ji glūdi žmogaus, trokštančio savo valią primesti kitiems, prigimtyje.
Слайд 65

Neoromantizmas. S. NĖRIS (1904-1945) Bačinskaitė-Bučienė 1940 m. okupacija1940 m. okupacija S.

Neoromantizmas. S. NĖRIS (1904-1945)

Bačinskaitė-Bučienė
1940 m. okupacija1940 m. okupacija S. Nėries gyvenime reiškė gyvenimo dramos kulminaciją. Ji

paskirta vadinamojo Liaudies Seimo atstove.
1941 m. birželio paskutinėmis dienomis S. Nėris su sūnumi pasiekė Maskvą. Čia gyvendama ji aktyviai bendradarbiavo radijo komitete, ruošdama medžiagą laidoms lietuvių kalba.

Klaipėdos Baltijos gimnazija

Слайд 66

Klaipėdos Baltijos gimnazija Karo metais jos eilėraščiai pradėti skaityti per Maskvos

Klaipėdos Baltijos gimnazija

Karo metais jos eilėraščiai pradėti skaityti per Maskvos radiją

lietuviams skirtų laidų metu.
Dvi poetinės kūrybos sampratos: pirmoji-tradicinė, paremta asmenine patirtimi, antra- visuomeninė. Antroje dažniausiai kalbama “mes”, taip išreiškiant visuomenei svarbius idealus.
Eilėraščių rinkiniai:
“Anksti rytą” - 1927m. “Pėdos smėly” - 1931m. “Per lūžtantį ledą”- 1935m. “Diemedžiu žydėsiu” - 1938m. “Prie didelio kelio” - 1945m.
Слайд 67

Pagrindinis eilėraščių orientyras – liaudies dainos lyrizmas. Eilėraščiuose džiaugsmingai išsakomos jaunystės

Pagrindinis eilėraščių orientyras – liaudies dainos lyrizmas.
Eilėraščiuose džiaugsmingai išsakomos jaunystės

svajonės ir lūkesčiai.
Visai S. Nėries kūrybai būdingas romantinis maksimalizmas, vėliau įgyjantis dramatizmo atspalvį.
Lyriniam subjektui yra svarbus ryšys su gimtąja žeme.
Dialogas yra ir kontakto ieškojimas su savo namais ir sava kultūra; eilėse dažnai kalbinama saulė, lakštingala, juodas varnas; prašoma pagalbos, globos.
Karo metų kūryboje greta tėvynės ilgesio temos atsirado kaltės, tėvynės atsiprašymo tema. . “Prie didelio kelio” - 1945m.- sąžinės priekaištai dėl dalyvavimo tarybos veikloje.
Слайд 68

Vytautas Mačernis (1921-1944) Priklauso tragiškų poetų kartai (Krivickas, Bradūnas, Nyka-Nyliūnas. Ne

Vytautas Mačernis (1921-1944)

Priklauso tragiškų poetų kartai (Krivickas, Bradūnas, Nyka-Nyliūnas.
Ne toks

kaip kiti. Svajotojas. Peršoko jaunystės metus.
“Vizija-tai mano turtas, svajonė- tai mano dabartis, praeitis ir ateitis.
“Venkime prabangos, gyvenkime kukliai” ( skatino lietuvius inteligentus)
Слайд 69

Poeto misija- atverti būties tiesas ir išmokyti geisti aukštųjų akimirkų. Rašytojas-tai

Poeto misija- atverti būties tiesas ir išmokyti geisti aukštųjų akimirkų.
Rašytojas-tai nenumaldomas

teisėjas kitiems ir sau, tai aukščiausio laipsnio moralinė atsakomybė. (dienoraštis)
“Be kančios neparašau nė pusantros eilutės. Kūryba man – sunkiausias katorgos gyvenimas”(dienoraštis)
Слайд 70

Temos Namų reikšmė “Vizijos” (Šarnelė). Gimtoji žemė – kūrybinių galių gyvenimo

Temos

Namų reikšmė “Vizijos” (Šarnelė). Gimtoji žemė – kūrybinių galių gyvenimo šaltinis.
Lyrinis

subjektas patiria įvairius jausmus – nuo palaimos iki dvasinės tuštumos.
Miesto erdvė svetima, purvina. Čia gyvenama be džiaugsmo ir vilties.

Klaipėdos Baltijos gimnazija

Слайд 71

“Metų sonetai” Gyvenimo prasmės, laimės, mirties klausimai. Pasaulyje nėra nieko pastovaus.

“Metų sonetai”

Gyvenimo prasmės, laimės, mirties klausimai.
Pasaulyje nėra nieko pastovaus. “Mes nežinome

kam, bet gyventi, ...”
Soneto žmogus keliauja, ieško tiesos pažinimo.
Personažai vaidina įvairius vaidmenis.
Meilės tema. (3 rudens sonetas – “Pirmą kartą sutikau vieną...”)
Kūrybos tema. “Aš savo nerimą bandau/Išreikšti žodžiais ir poezijos vaizdais...”

Klaipėdos Baltijos gimnazija

Слайд 72

Pasipriešinimas, išdavystė, prisitaikymas – totalitarizmo pasekmė (“Kas ne su mumis, tas

Pasipriešinimas, išdavystė, prisitaikymas – totalitarizmo pasekmė (“Kas ne su mumis, tas

prieš mus.”

Bronius Krivickas. Poezija, proza, drama, vertimai.
1945m. įsitraukė į partizaninę kovą. Mokėjo geru žodžiu paveikti žmogų. Inteligentiška išvaizda.
Kūriniuose šaipėsi iš sovietinės tikrovės. Kovojantis žmogus mąsto ir supranta, kad aukojasi dėl tautos.
Herojiškumas ir liūdesys (rudens motyvas).

Слайд 73

Garbės tema. Mūšį laimės tas, kuris aukojasi. “Kai kovoj kelies tu

Garbės tema. Mūšį laimės tas, kuris aukojasi. “Kai kovoj kelies tu

į ataką”. Pasiryžimas mirti. “Partizano mirtis”.
“Dovydas prieš Galijotą” (palyginkite su Biblijos legenda)
Antanas Miškinis. Neoromantikas. Pokario metais už antitarybinę veiklą buvo ištremtas į Sibirą.
Pastangos išlikti žmogumi bet kokiomis sąlygomis. Neprarasti orumo. “Jei čia mirsim, tai mirsim kaip žmonės – gražiai.”
Слайд 74

Išeivio patirtis. Į Vakarus pasitraukė apie 70 proc. Lietuvos rašytojų draugijos

Išeivio patirtis.

Į Vakarus pasitraukė apie 70 proc. Lietuvos rašytojų draugijos

narių.
Vienintelis kelias išlaikyti ir stiprinti tautinį sąmoningumą – kultūra.
Bernardas Brazdžionis ragina aukotis Lietuvos labui, išlikti lietuviu. “Auka”.
Išeiviui tėvynės praradimas iškėlė svarbų XXa. II pusės klausimą – Kas lieka, kai išsisklaido iliuzijos?
Слайд 75

Alberas Kamiu Romanas „Svetimas“ (1942 m.) Merso paplūdimyje atsitiktinai nušauna išsitraukusį

Alberas Kamiu Romanas „Svetimas“ (1942 m.)

Merso paplūdimyje atsitiktinai nušauna išsitraukusį peilį

arabą, yra suimamas ir nuteisiamas mirties bausme.
Слайд 76

Temos Žmogaus, patekusio į absurdiškas pinkles, egzistenciniai išgyvenimai; nutolimas nuo žmonių, svetimumo jausmas.

Temos

Žmogaus, patekusio į absurdiškas pinkles, egzistenciniai išgyvenimai;
nutolimas nuo žmonių,

svetimumo jausmas.
Слайд 77

Antanas Škėma Romanas „Balta drobulė“ (1954 m.) Antano Garšvos, viešbučio keltuvininko, gyvenimo istorija

Antanas Škėma Romanas „Balta drobulė“ (1954 m.)

Antano Garšvos, viešbučio keltuvininko, gyvenimo

istorija
Слайд 78

Temos Absurdo žmogaus, skaudžiai juntančio gyvenimo beprasmybę ir savo padėties tragizmą,

Temos

Absurdo žmogaus, skaudžiai juntančio gyvenimo beprasmybę ir savo padėties tragizmą,

išgyvenimai;
žmogaus dvasinė krizė;
egzistencinė emigranto patirtis;
vidinis suskilimas, vienatvė, amžinųjų vertybių ilgesys.
Слайд 79

Problemos, idėjos Žmonijos istorija nebėra pažangos, proto ir teisingumo kelias, -

Problemos, idėjos

Žmonijos istorija nebėra pažangos, proto ir teisingumo kelias, -

priešingai, ji reiškia smurtą ir kančią, didėjančia beprotybę.
Kūryba žmogų gelbsti nuo rutinos ir aplinkos gniuždymo. Kurdamas žmogus atskleidžia žmogaus būties tiesą, kad ir kokia nemaloni ji būtų.
Слайд 80

Problemos, idėjos Didmiesčio paveikslas negatyvus, žmonės susvetimėję, įsitraukę į rutiną ir

Problemos, idėjos

Didmiesčio paveikslas negatyvus, žmonės susvetimėję, įsitraukę į rutiną ir

nebeieškantys gyvenimo prasmės.
Žmogus patiria vis gilėjantį plyšį tarp senųjų humanistinių idealų ir dabartinės tikrovės, nebepajėgia užmegzti ryšių su Dievu, išlaikyti kontakto su kitais žmonėmis, patiria nuolatinį nerimą, dvasinę kančią, baimę, neviltį.
Слайд 81

Justinas Marcinkevičius Drama „Mažvydas“ (1977 m.) Mažvydas – istorinė asmenybė, pirmosios

Justinas Marcinkevičius Drama „Mažvydas“ (1977 m.)

Mažvydas – istorinė asmenybė, pirmosios

lietuviškos knygos autorius, tėvynės labui dirbantis žmogus. Dėl savo siekių pražūčiai palieka savo mylimąją, nepajėgia išgelbėti sūnaus.
Слайд 82

Temos Žmogaus pareigos, aukojimosi aukštesniems idealams ir asmeninio gyvenimo susidūrimas; kaltės

Temos

Žmogaus pareigos, aukojimosi aukštesniems idealams ir asmeninio gyvenimo susidūrimas;
kaltės

ir atgailos motyvai,
nutautėjimo grėsmė;
pagonybės ir krikščionybės sankirta, protestantų ir katalikų konfliktas.
- Предыдущая
Практическое занятие СУБД Oracle
Следующая -
События. Противоположное событие. Комбинации событий

Похожие презентации

Викторина Трое из Простоквашино
Презентация на тему "Николай Семёнович Лесков «Левша»" - скачать презентации по Литературе
Проверка и оценка достижений по разделу Родина
Библиографический указатель И родина, и Бунин, и любовь…. Бунин Иван Алексеевич
Левітан Ісаак Ілліч (1860 - 1900) Художник-живописець, пейзажист, майстер ліричного пейзажу. Викладач Московського училища живопису, ск
Памятники героям книг
Алфёров Жорес Иванович
Лиса и дрозд. Русская народная сказка
Цытаты Якуба Коласа
Особенности лирики Ксении Некрасовой Автор: Курочкина Полина Олеговна, 7 Б класс, МБОУ города Мурманска СОШ № 41 Руководитель: Овч
Сапфо (кінець VII – перша половина VI ст. до н. е.)
Подготовила ученица 9 класса «Б» МБОУ «Первомайская средняя общеобразовательная школа» Первомайского района Тамбовской облас
prezentatsiya_k_uroku_po_rasskazu_a.p.chekhova_khameleon
Героический эпос народов мира
Презентация на тему Правильно ли мы говорим?
Николай Алексеевич Некрасов (1821- 1878)
Презентация на тему "Роман А.А.Фадеева «Разгром»" - скачать презентации по Литературе
Мухаметова Рамзиля Баязитовна
Презентация на тему "Николай Васильевич Гоголь" - скачать презентации по Литературе
Интерактивная игра-викторина по книге Виталия Бианки Синичкин календарь
М. А. Булгаков: Жизнь и творчество
The Gift of Storytelling
Братья Карамазовы
Афанасий Афанасьевич Фет (1820-1892)
Филипп Андреевич Малявин
Мелентьева Мария Владимировна
Филипп де Шампань
Презентация на тему "Твардовский «За далью - даль»" - скачать бесплатно презентации по Литературе
Вы можете прислать нам Вашу презентацию и мы опубликуем ее на сайте.
Обратная связь
Для правообладателей
Email: Нажмите что бы посмотреть