Būtinoji gintis

Содержание

Слайд 2

Peržvelgiant Lietuvoje teisinę praktiką būtinosios ginties taikymo srityje konstatuotina, kad vyrauja

Peržvelgiant Lietuvoje teisinę praktiką būtinosios ginties taikymo srityje konstatuotina, kad vyrauja

nepateisinamas baudžiamąjį persekiojimą vykdančių ikiteisminio tyrimo institucijų, prokuratūros požiūris į būtinosios ginties situaciją, kadangi paprastai ikiteisminio tyrimo įstaiga ar pareigūnas, susidūrę su būtinosios ginties aktu, pirmiausia jį įvertina kaip nusikalstamą veiką, pradėdami ikiteisminį tyrimą pagal faktiškai padarytą žalą ir šitaip pradedamas baudžiamasis persekiojimas, kitaip tariant, vertinamas faktas (padariniai), o ne konkretaus asmens vaidmuo juos sukeliant. Deja, šis faktas dažniausiai būna besigynusiojo nenaudai, dėl ko susidaro situacija, jog būtent gynęsis asmuo iš pradžių gaubiamas bent jau įtarumo šešėlio (Mt pareigūno šūvis – Prz pasmerkimas).
Слайд 3

Būtinoji gintis nesudaro atskiro instituto (?), o patenka į baudžiamąją atsakomybę

Būtinoji gintis nesudaro atskiro instituto (?), o patenka į baudžiamąją atsakomybę

šalinančių aplinkybių sąrašą. Aplinkybėmis, šalinančiomis baudžiamąją atsakomybę, pripažintinos tam tikrų teisės šakų normų numatytos ir išoriškai nusikaltimams tapačios, visuomenei naudingos (socialiai priimtinos), teisėtos veikos, įstatymų numatytais atvejais šalinančios veikos pavojingumą visuomenei ir priešingumą teisei.
Слайд 4

Tad būtinoji gintis – tai aplinkybė, šalinanti veikos pavojingumą ir priešingumą

Tad būtinoji gintis – tai aplinkybė, šalinanti veikos pavojingumą ir priešingumą

teisei, tai yra atitinkamų teisės šakų numatyta ir formaliai nusikaltimą atitinkanti, visuomenei pavojingumą ir veikos priešingumą teisei pašalinanti bei įpareigojanti tam įgaliotas valstybės institucijas visiškai ir besąlygiškai atleisti asmenis nuo baudžiamosios ir bet kokios kitos teisinės atsakomybės už padarytą veiką
Слайд 5

BK 28 straipsnis suteikia galimybę besiginančiajam, neatsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes,

BK 28 straipsnis suteikia galimybę besiginančiajam, neatsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes,

o remiantis vien užpuolimo faktu bet kada padaryti turtinę žalą, nežymiai sutrikdyti sveikatą, sukelti fizinį skausmą ar nesunkų sveikatos sutrikdymą, o esant dideliam sumišimui, dideliam išgąsčiui, kurį sukėlė kėsinimasis, ar kėsinimuisi įsibrauti į būstą, bet kada sunkiai sutrikdyti sveikatą arba sukelti užpuoliko mirtį.
Слайд 6

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apibendrindamas teismų praktiką kaskart pabrėžia, kad asmuo neperžengdamas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apibendrindamas teismų praktiką kaskart pabrėžia, kad asmuo neperžengdamas

būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kita asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, tačiau teismai, asmens veiką kvalifikuodami kaip būtinąją gintį, stengiasi tai pabrėžti tarsi norėdami apsidrausti, kad žmogus gynėsi padarydamas žalos užpuolikui, kadangi neturėjo kitų galimybių išvengti pavojaus. Pavyzdžiui, 2014 teismo nuosprendyje Kauno miesto apylinkės teismas pabrėžė, jog „teismas sprendžia, kad teisiamasis, panaudodamas peilį, besigindamas nuo nenutrūkstamo [...], intensyvaus ir stipraus mušimo, kitokiu būdu negalėdamas apsiginti, gelbėdamas savo sveikatą, gyvybę ir brangų turtą [...] neperžengė būtinosios ginties ribų“.
Слайд 7

Baudžiamosios teisės teorija ir praktika taip pat pripažįsta, kad būtinąja gintimi

Baudžiamosios teisės teorija ir praktika taip pat pripažįsta, kad būtinąja gintimi

laikytini tik tokie pavojingo kėsinimosi atrėmimo veiksmai, kuriais užpuolikui padaroma žala. „Būtinoji gintis visada susijusi su žalos padarymu užpuolikui. Jei atremiant kėsinimąsi užpuolikui nepadaroma žala, kuri numatyta baudžiamuoju įstatymu, tai tokie veiksmai laikomi socialiai vertingais, tačiau nesudaro būtinosios ginties situacijos“.
Слайд 8

Būtinoji gintis laikoma teisėtu ir socialiai vertingu aktu tik kai atitinka

Būtinoji gintis laikoma teisėtu ir socialiai vertingu aktu tik kai atitinka

tam tikras įstatymo keliamas sąlygas, baudžiamosios teisės teorijoje nagrinėjamas siejant atskirai su kėsinimusi ir gynyba. Baudžiamosios teisė teorijos požiūriu, neteisėtumą rodo tokie kėsinimosi požymiai: a) pavojingumas; b) akivaizdumas; c) realumas.
Слайд 9

Kėsinimosi pavojingumas besiginantysis neturi vertinti puolimo subjektyviosios pusės: užpuoliko kaltės formos

Kėsinimosi pavojingumas

besiginantysis neturi vertinti puolimo subjektyviosios pusės: užpuoliko kaltės formos ir

kėsinimosi tikslų ar motyvų. Tai grindžiama įstatymo norma, nurodančia tik kėsinimosi ir baudžiamojo įstatymo numatytų veikų formalaus atitikimo kategoriją. Kėsinimasis formaliai atitinka baudžiamajame įstatyme aprašytos veikos požymius, jeigu jis išoriškai panašus į tam tikrą baudžiamajame įstatyme numatytą veiką. Tuo tarpu kokia kaltės forma turi veikti užpuolikas, kad nuo jo būtų galima gintis, įstatymas neaiškina. Todėl logiška išvada, kad būtinoji gintis galima ne tik tais atvejais kai kėsinamasi tiesiogine tyčia, bet ir tais atvejais kai kėsinamasi neatsargiai ar netgi išvis be kaltės.
Слайд 10

Kėsinimosi pavojingumas Kėsinimasis turi būti išoriškai panašus į nusikalstamą veiką aktas,

Kėsinimosi pavojingumas

Kėsinimasis turi būti išoriškai panašus į nusikalstamą veiką aktas, todėl

baudžiamosios teisės teorija reikalauja, kad kėsintųsi asmuo, tai yra žmogus. O tai reiškia, kad nebus būtinosios ginties situacija tuo atveju, kai žalą kėsinasi padaryti gyvūnas, nes nevaldomo gyvūno sukeltas pavojus iš esmės atitinka būtinojo reikalingumo situaciją. Bet tuo atveju kai gyvūnas yra naudojamas kaip įrankis užpuolimui įvykdyti, gynyba galima kaip ir tais atvejais, jei užpuolikas naudotu bet kokį įrankį savo kėsinimuisi. Sunaikinti užpuolusį gyvūną tokiu atveju reikštų padaryti užpuolikui turtinę žalą.
Слайд 11

Kėsinimosi akivaizdumas BK 28 straipsnis tiesiogiai nurodo, kad gynyba pripažįstama teisėtu

Kėsinimosi akivaizdumas

BK 28 straipsnis tiesiogiai nurodo, kad gynyba pripažįstama teisėtu aktu,

kai ginamasi nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teismų praktika kėsinimąsi pripažįsta akivaizdžiu, kai juo jau pradėta daryti žala atitinkamiems interesams arba yra reali jos padarymo grėsmė. Aukščiausiojo Teismo senatas nurodė, kad „kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia [...] teisė į būtinąją gintį negali būti laikoma išnykusia, kai ginties veiksmai tęsėsi arba sekė tuoj po pavojingo kėsinimosi ir pagal faktines bylos aplinkybes besiginančiajam nebuvo aiškus jo pasibaigimo momentas“.
Слайд 12

Kėsinimosi akivaizdumas Pirma, atitinkamiems interesams faktiškai jau daroma žala. Pvz., „Konfliktas

Kėsinimosi akivaizdumas

Pirma, atitinkamiems interesams faktiškai jau daroma žala. Pvz., „Konfliktas tarp

A. R. ir V. Bei L. Š. prasidėjo dėl to, jog broliai Š., kaip ir daugelis kitų kaimo gyventojų, ypač jaunimas, nemėgo A. R. dėl jo praeities, nes jis buvo teisiamas už nepilnamečių tvirkinimą. Dėl ankstesnio teistumo A. R. ne kartą buvo užpultas ir sumuštas [..] Pamatę A. R. su nepilnametėm mergaitėm, broliai pradėjo jį įžeidinėti ir grasinti jam. A. R., mėgindamas apsisaugoti, įbėgo į gyvenamojo namo virtuvę, tačiau broliai jį pasivijo. Kažkuris iš jų keletą kartų jam sudavė ir tada jis paėmė peilį bei nukreipė į brolius, tačiau jie puolė toliau, sudavė dar keletą kartų į veidą. Norėdamas apsiginti, jis dešine ranka dūrė V. Š. į krūtinę“
Слайд 13

Kėsinimosi akivaizdumas Antra, realiai žala dar nėra padaryta, tačiau iš situacijos

Kėsinimosi akivaizdumas

Antra, realiai žala dar nėra padaryta, tačiau iš situacijos matosi

aiški realios žalos grėsmė Būtinosios ginties situacija būna ir tais atvejais, kada pagal visas faktines įvykio aplinkybes realaus kėsinimosi įgyvendinimo galimybė yra tokia akivaizdi ir neišvengiama, kad, nepanaudojus išankstinių apsaugos priemonių, besiginančiajam kyla akivaizdus, tiesioginis ir neišvengiamas pavojus. Tik kai užpuolimo pavojus yra realus arba tik šiek tiek tikėtinas, negali būti ir kalbos apie būtinąją gintį. Pvz., „2008-05-15 apie 17.00 H. L. Būnant namuose, prie jo iš nugaros priėjęs T. Š. kumščiu vieną kartą sudavė į kairį petį ir nubėgo [...] jis kartu su buvusia greta žmona D. L. Nusek÷ iš paskos. Pribėgę prie T. Š. pamatė, kad pastarasis rankose laiko apie 10 kg. akmenį, kurį ketino mesti į juos. Tuo metu žmona jam padavė balionėlį su ašarinėmis dujomis ir jis, siekdamas išvengti sužalojimo, papurškė dujų žmonos broliui į veidą“
Слайд 14

Kėsinimosi akivaizdumas Pirma, kai gynybos aktas įvyksta pasibaigus kėsinimuisi, kurio pabaigos

Kėsinimosi akivaizdumas

Pirma, kai gynybos aktas įvyksta pasibaigus kėsinimuisi, kurio pabaigos momentas

besiginančiajam nebuvo aiškus. Pvz., „B. su tarnybiniu ginklu savavališkai paliko postą ir atėjo į restoraną. Šokant tardymo organų nenustatytas asmuo, būdamas B. už nugaros, užmetė šiam ant kaklo virvę ir pradėjo smaugti. Paskui už nugaros užlaužė kairę ranką, o kitas nenustatytas asmuo mėgino ištraukti iš dėklo ginklą. Siekdamas užkirsti kelią ginklo užvaldymui, B. pasilenkė ir ranka pasiekė ginklo gaiduką. Ketindamas atkreipti policijos dėmesį, jis iššovė į grindis. Tačiau ir iššovus asmenys neatsisakė savo nusikalstamų ketinimų ir toliau nepaleido B. Išsivadavęs iš smaugusiojo glėbio ir išsitraukęs ginklą, B. išvydo prieš save anksčiau nematytą ir nepažįstamą D., darantį atakuojamąjį veiksmą jo link. Manydamas, jog D. veiksmai yra nusikalstamo ketinimo užvaldyti tęsinys, B. iš arti šovė jam į galvą.“
Слайд 15

Kėsinimosi akivaizdumas Antra, kai kėsinimasis sustabdomas siekiant pagerinti jo sąlygas. Šiuo

Kėsinimosi akivaizdumas

Antra, kai kėsinimasis sustabdomas siekiant pagerinti jo sąlygas. Šiuo atveju

situacija nepripažįstama kėsinimosi nutraukimu. Trečia, kai ginklas ar kitas užpuolimo įrankis, panaudoti užpuolimo metu, atitenka besiginančiajam. Tai nereiškia besąlygiškos kėsinimosi pabaigos. Pvz., „Išgertuvių metu tarp L. Š. ir G. B. įvyko konfliktas. G. B., priekaištaudamas L. Š. dėl jos elgesio, sudavė jai ranka kelis smūgius į veidą, ištempė ją į laiptinę ir užrakino būto duris. L. Š. pradėjus belsti ir skambinti į duris, G. B. ją įleido į vidų ir vėl sudavė jai į veidą bei sugrėbė už plaukų. Tuo metu L. Š. pamatė G. B. rankoje peilį, kuris, jai bandant atsistumti nuo G. B. iškrito. Šį peilį pagriebė L. Š. ir juo vieną kartą dūrė G. B.“
Слайд 16

Kėsinimosi akivaizdumas Kėsinimosi dalyko praradimo ar nepraradimo fakto nereikia tapatinti su

Kėsinimosi akivaizdumas

Kėsinimosi dalyko praradimo ar nepraradimo fakto nereikia tapatinti su baudžiamojo

įstatymo reglamentuojama nusikaltimo pabaiga. Nusikalstama veika gali būti laikoma baigta, bet kėsinimosi dalykas dar negali būti laikomas prarastu. todėl daikto savininkas, vartojantis fizinę prievartą, kad priverstų vagį grąžinti jo išnešamą daiktą, įgyvendina savigynos teisę, nors pats daikto pagrobimas teisiškai ir būtų jau baigtas nusikaltimas, o ne kėsinimasis; šitaip gali atsitikti, pavyzdžiui, kai turto savininkas pasiveja vagį, jau išėjusį su pavogtais daiktais iš buto.
Слайд 17

Kėsinimosi akivaizdumas Vertinant kėsinimosi akivaizdumo požymį, galima kalbėti apie tai, kad

Kėsinimosi akivaizdumas

Vertinant kėsinimosi akivaizdumo požymį, galima kalbėti apie tai, kad galutin÷

riba bus laikomi atvejai, kai kėsinimasis dar realiai egzistuoja, tai yra:
a) besiginančiojo įsitikinimu, kėsinimasis galutinai dar neatremtas;
b) kėsinęsis asmuo dar nenutraukęs savo kėsinimosi veiksmų;
c) kėsinimasis tik sustabdytas siekiant pagerinti jo sąlygas;
d) ginklai ar kiti daiktai, panaudoti užpuolimo metu, atitenka besiginančiajam;
e) kėsinimosi dalykas dar nėra galutinai prarastas.
Слайд 18

Kėsinimosi akivaizdumas Besiginančiojo veiksmai, padarant žalą kitam asmeniui, negali būti laikomi

Kėsinimosi akivaizdumas

Besiginančiojo veiksmai, padarant žalą kitam asmeniui, negali būti laikomi būtinąja

gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis. Pvz., „V. L., T. K. Ir V. G., kurie pirmieji sudavė L. K. smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, todėl nukentėjusysis gindamasis nuo pavartoto jo atžvilgiu smurto, atsineš÷ peilį, kuriuo jiems grasino. Taigi, nukentėjusiojo veiksmai (grasinimas peiliu) atitiko pavojingo, akivaizdaus ir realaus kėsinimosi sampratą, tačiau, kaip parodė apklausti liudytojai bei nuteistasis V. L., kažkuris iš nuteistųjų išmušė L. K. peilį iš rankų. Taigi išmušus peilį iš nukentėjusiojo rankų, pavojingas kėsinimasis buvo atremtas, todėl nuteistieji, tame tarpe ir V. L., išmušę peilį iš nukentėjusiojo rankų, suvokė, kad pavojingas kėsinimasis yra ne laikinai sustabdytas, o pasibaigęs, tačiau nesiliovė smurtavę. Be to, nuteistieji negalėjo klysti dėl pavojingo kėsinimosi pabaigos momento: išmušus peilį iš nukentėjusiojo rankų, jie trise toliau smurtavo prieš nukentėjusįjį, todėl esant kiekybiniai persvarai nukentėjusysis neturėjo jokių realių galimybių pasipriešinti. Esant šioms aplinkybėms, tokie nuteistojo V. L. veiksmai negalėjo būti laikomi būtinąja gintimi, nes pavojingas kėsinimasis žinomai buvo atremtas ir aiškiai nebuvo reikalo gintis“
Слайд 19

Kėsinimosi akivaizdumas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas, nurodydamas, kad „nėra būtinosios ginties

Kėsinimosi akivaizdumas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas, nurodydamas, kad „nėra būtinosios ginties ir

tais atvejais, kai iš anksto, siekiant apsaugoti asmenų teises ir interesus, įtaisomi pavojingi gyvybei įrenginiai (aptvarai su įjungta elektros srove, sprogstamieji įtaisai ir pan.), jei dar nėra realios kėsinimosi grėsmės“. Vokietijos baudžiamosios teisės teorija ginklo nenumetimą šalin, to pareikalavus, pripažįsta pakankama priežastimi manyti, jog užpuolimas gali būti tęsiamas jau kitą akimirką.
Слайд 20

Kėsinimosi realumas Baudžiamosios teisės teorija kėsinimąsi laiko realiu, kai jis yra

Kėsinimosi realumas

Baudžiamosios teisės teorija kėsinimąsi laiko realiu, kai jis yra faktiškai,

tikrai egzistuojantis ir nėra besiginančiojo vaizduotės rezultatas, tai yra ne iškreiptas besiginančiojo tikrosios padėties suvokimas ar vertinimas. Realumas reiškia objektyvų egzistavimą.
Слайд 21

Kėsinimosi realumas Tariamoji būtinoji gintis gali būti tuo atveju, kai nėra

Kėsinimosi realumas

Tariamoji būtinoji gintis gali būti tuo atveju, kai nėra realaus

pavojingo kėsinimosi, tačiau susidariusios įvykio aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, jog jis prasidėjo arba tiesiogiai gresia, o besiginantysis neturi ar negali manyti, kad įvykio aplinkybes suvokia klaidingai, todėl tariamos ginties metu padaryta žala kitam asmeniui laikoma padaryta esant būtinajai ginčiai. Jeigu, esant toms pačioms sąlygoms, besiginantysis turėjo ir galėjo numatyti, kad iš tikrųjų kėsinimosi nėra, jo veiksmai dėl žalos padarymo kitam asmeniui kvalifikuojami kaip padaryti dėl neatsargumo.
Слайд 22

Kėsinimosi realumas Negalima laikyti tariamąja gintimi atvejų, kai nebuvo pakankamo pagrindo

Kėsinimosi realumas

Negalima laikyti tariamąja gintimi atvejų, kai nebuvo pakankamo pagrindo tikėtis

kėsinimosi ir gintis pradėta iš baimės ar dėl nepagrįsto įtarumo. Žalos padarymą tokiomis aplinkybėmis reikia laikyti tyčine nusikalstama veika, jei ji atitinka konkrečius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo trijų teisėjų kolegija akcentavo, kad nukentėjusiojo asmenybė (baustas už veiksmus prieš policijos pareigūnus ir anksčiau), jo elgesys prieš pat įvykį (smurtas prieš žmoną) negali būti pagrindas būtinajai ginčiai, nes:[...] tokia gintis neatitiktų būtinosios ginties teisėtumo sąlygų, [...] būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, o ne nuo pavojingų asmenų“(„Teismų praktika“, Nr. 2K-336/2008).
Слайд 23

Būtinoji gintis – teisė (ne pareiga) Ši teorinė koncepcija neprieštarauja įstatymams,

Būtinoji gintis – teisė (ne pareiga)

Ši teorinė koncepcija neprieštarauja įstatymams, nes

BK 28 straipsnyje taip pat teigiama: „Asmuo turi teisę į būtinąją gintį.“ Tai netaikoma pareigūnams, kurių profesinė pareiga yra užtikrinti teisėtvarką. Antai Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnyje nurodoma, kad policijos pareigūnas privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, o 22 straipsnyje sakoma, kad policijos pareigūnas, vykdydamas jam patikėtas pareigas ir pažeidęs įstatymo reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiamas tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.
Слайд 24

Būtinoji gintis – teisė (ne pareiga) Pvz., „[...] vaikinai nakties metų

Būtinoji gintis – teisė (ne pareiga)

Pvz., „[...] vaikinai nakties metų prie

daugiabučių namų, viešoje vietoje, gėrė alkoholinius gėrimus, triukšmavo, keikėsi ir taip pažeidinėjo viešąją tvarką. V. Ž. eidamas raminti vaikinų neabejojo, kad jų veiksmai neteisėti, jo tikslas buvo užkirsti kelią jų daromiems teisės pažeidimams, numatytiems ATPK 174, 179 straipsniuose, ką daryti jį, kaip policijos pareigūną, įpareigoja Policijos įstatymas, tai padaryti turėjo ir kaip Lietuvos Respublikos pilietis“. Tačiau ar šiuo atveju galima kalbėti apie būtinąją gintį?
Слайд 25

Būtinoji gintis – teisė (ne pareiga) Tam tikras teisinis reiškinys, būdamas

Būtinoji gintis – teisė (ne pareiga)

Tam tikras teisinis reiškinys, būdamas asmens

teisė, negali būti jo pareiga. Tik dėl to, kad skiriasi veikiančių subjektų profesija, reiškinys iš teisės negali virsti pareiga. Juo labiau negalima išvada, kad priklausomai nuo besiginančiojo, būtinoji gintis gali virsti arba teise, arba pareiga. Baudžiamasis įstatymas formuoja požiūrį, kad būtinoji gintis visada yra ne pareiga, o teisė.
Слайд 26

Būtinoji gintis – teisė (ne pareiga) Tačiau pabrėžtina, kad negalimas skirstymas,

Būtinoji gintis – teisė (ne pareiga)

Tačiau pabrėžtina, kad negalimas skirstymas, pagrįstas

veikiančio subjekto specifika. Esmė – ne subjektas, o pačios ginamos veikos kryptingumas. Kai asmuo, būdamas pareigūnas, nors ir vykdydamas savo profesinę pareigą bet kuriuo, kad ir ne tarnybos metu, gina savo teises ar teisėtus interesus, visuomet bus būtinoji gintis. Savo teises ar teisėtus interesus ginantis pareigūnas nelaikomas atstovaujančiu valstybei ar tarnybai. Pvz., „Į įvykio vietą operatyvinė grupė atvyko tarnybinių automobilių su skiriamaisiais ženklais, įvykio vietoje tarnybinis automobilis buvo gerai matomas, aiškiai matėsi ir tarnybinio automobilio skiriamieji ženklai. Tiek S. S. Tiek ir vyr. postinis V. B. Ne vieną kartą įvykio vietoje buvusiems asmenims pasakė, kad jie policijos pareigūnai [...] Kai K. Z. Bandė išvengti aiškinimosi ir sulaikymo, S. S., vykdydamas savo tarnybines pareigas, teisėtai jį persekiojo ir bandė sulaikyti. Tai, kad persekiojimo metu S. S. Jau buvo išsitraukęs tarnybinį ginklą ir paruošęs jį kovinėje padėtyje, negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, suteiktomis teisėmis ar įgaliojimų viršijimas, kadangi tai privertė padaryti tuo metu įvykio vietoje buvusi situacija. Neblaivūs, agresyviai nusiteikė, apsiginklavę lazdomis ten buvę asmenys, nereaguojantys į teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus, savo elgesiu ir veiksmais aiškiai rodė nepaklusnumą ir priešiškumą policijos pareigūnams. S. S., pavijęs K. Z., būdamas priešais jį ir neleisdamas jam pabėgti, visiškoje tamsoje, gavęs stiprų smūgį lazdą į galvą, patyręs rimtą galvos traumą, nuo patirtos traumos dalinai prarado orientaciją ir gindamasis nuo toliau tęsiamo užpuolimo panaudojo tarnybinį ginklą“
Слайд 27

Ginties nuo pareigūnų veiksmų ir jų peržengimo problematika „Būtina pabrėžti, kad

Ginties nuo pareigūnų veiksmų ir jų peržengimo problematika

„Būtina pabrėžti, kad teismas,

vertindamas asmens gynybą prieš teisėtus pareigūnų veiksmus, turi atsižvelgti, kaip ginantysis suvokė (realiai galėjo ir turėjo suvokti) pareigūnų veiksmus. Jei, pavyzdžiui, pareigūnai, būdami neuniformuoti ir neprisistatę dėl kokių nors priežasčių, susijusių su jų tiesioginėmis pareigos atlikimu, panaudojo prieš asmenį fizinę jėgą, o žmogus, manydamas, jog tai užpuolikai, priešinosi ir gynėsi, tokie asmens veiksmai turėtų būti pripažįstami būtinąja gintimi, o ne pasipriešinimu valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, nes asmuo neidentifikavo ir negalėjo identifikuoti „užpuolikų“ kaip pareigūnų, ypač jei tokių asmenų veiksmai dar pasireiškia neteisėtu kėsinimusi.
Слайд 28

Ginties nuo pareigūnų veiksmų ir jų peržengimo problematika Pvz., „Neringos policijos

Ginties nuo pareigūnų veiksmų ir jų peržengimo problematika

Pvz., „Neringos policijos komisariato

Viešosios policijos operatyvaus valdymo grupės vyresnysis postinis 2005 m. kovo 22 d. apie 22 val. Plungės r. Šateikių k., T. S. Telefonu pranešus, kad jį persekioja automobiliu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neįsitikinęs ar daromas teisės pažeidimas, išlipo iš savo automobilio, priėjo prie stovinčio automobilio „Audi 80“, už kurio vairo sėdėjo J. S. bei buvo dar keturios keleivės, neprisistatęs policijos pareigūnu ir nepateikęs tarnybinio pažymėjimo, nesant jokio būtinumo ir pagrindo panaudojo fizinę prievartą, žemindamas nukentėjusiojo orumą, gumine policininko lazda daužė į automobilio vairuotojo pusę, po to pro variklio ventiliacijos dangčio angą balionėliu papurškė dujų į automobilio saloną, o automobiliui bandant išvažiuoti, dar daužė lazda į automobilio langus ir išdaužė vairuotojo pusės durelių stiklus bei galinį stiklą, įskėlė priekinį stiklą“.
Слайд 29

Ginties nuo pareigūnų veiksmų ir jų peržengimo problematika A. L. fizinį

Ginties nuo pareigūnų veiksmų ir jų peržengimo problematika

A. L. fizinį smurtą,

dėl kurio nuteistajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, panaudojo veikdama Policijos veiklos įstatymo ribose, t.y. siekdama užtikrinti viešąją tvarką ir pristatyti teisės pažeidėją L. Š. į policiją. Ši, savo ruožtu, siekdama išvengti pristatymo, priešinosi, kėsinosi į pareigūnės sveikatą. Atsisakiusi paklusti atvykusių policijos pareigūnų teisėtiems reikalavimams laikytis viešosios rimties, konfliktą inspiravo pati nuteistoji L. Š., dėl ko A. L. teko panaudoti jėgą [...] Nuteistoji L. Š. priešindamasi pareigūnei A. L., suprato savo veiksmų neteisėtą pobūdį. Tiek pirmą, tiek antrą kartą atvykę užtikrinti viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo policijos pareigūnai buvo uniformuoti ir prisistatė L. Š., todėl nuteistoji suvokė, kad panaudodama smurtą priešinasi būtent policijos pareigūnams. Esant šioms aplinkybėms, nuteistosios L. Š. veiksmai negali būti laikomi būtinąja gintimi
Слайд 30

Ginties nuo pareigūnų veiksmų ir jų peržengimo problematika Gintis nėra leidžiama

Ginties nuo pareigūnų veiksmų ir jų peržengimo problematika

Gintis nėra leidžiama ne

tik nuo policijos pareigūnų teisėtų veiksmu, bet ir nuo bet kokio viešojo administravimo subjekto, turinčio valdingų įgalinimų sau nepavaldiems asmenims. Šių asmenų nurodymus taip pat privaloma paisyti, o už pasipriešinimą jiems kyla baudžiamoji atsakomybė. Pvz., „tarp nuteistojo I. Ž. Ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas, dėl to, kad, nukentėjusiojo manymu, nuteistasis medžiojo neturėdamas leidimo. Atsisakęs paklusti nukentėjusiojo, kuris buvo medžiotojų būrelio klubo pirmininkas ir neetatinis gamtos apsaugos inspektorius, teisėtiems reikalavimams atiduoti šautuvą ir eiti pas kitus būrelio medžiotojus, nuteistasis užtaisė savo ginklą ir, nusitaikęs į nukentėjusiojo pusę, vieną kartą iššovė į žemę, dėl ko suirusioms kulkos skeveldroms rikošetavus nuo žemės paviršiaus ir pataikius nukentėjusiajam į kairį žastą, jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas [...] Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo I. Ž. veiksmai negali būti laikomi būtinąja gintimi, nes joks realus ir akivaizdus pavojus nuteistojo sveikatai nebuvo iškilęs ir jam nebuvo reikalo nei gintis, nei ginti savo nuosavybę“
Слайд 31

Ginties nuo pareigūnų veiksmų ir jų peržengimo problematika Pvz., „V. M.

Ginties nuo pareigūnų veiksmų ir jų peržengimo problematika

Pvz., „V. M. buvo

kaltinamas tuo, kad panaudodamas fizinę prievartą trukdė antstoliui vykdyti teismo sprendimą: būdamas J. M. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), atvykus antstoliui D. J. vykdyti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. L-2-1610-05, V. M., grasindamas kirviu ir šaukdamas necenzūrinius žodžius bei įžeidinėdamas antstolį D. J., jėga išstūmė jį iš kambario [...]“
Слайд 32

Ginties nuo pareigūnų veiksmų ir jų peržengimo problematika Bet vertinant gynybos

Ginties nuo pareigūnų veiksmų ir jų peržengimo problematika

Bet vertinant gynybos nuo

pareigūnų problematiką, visada reikia atsižvelgti į tai, kad pareigūno veiksmai turi būti aiškiai neteisėti, kad neliktų vietos interpretavimui, o tai savo ruožtu reiškia, kad negalima gintis tuo atveju, jeigu yra tik tai įtarimas, kad pareigūno veiksmai galbūt galėtų būti neteisėti. Pvz., „R. J. nuteistas už tai, kad jis su A. S. grįždami iš pasivaikščiojimų kambario, užpuolė policijos pareigūnus budėtojų dalies padėjėją V. J. ir areštinės budėtoją A. Ž.. A. S. pargriovė ant grindų V. J., o šiam atsistojus, stumdė rankomis bei pirštais spaudė kairę akį, sudavė keliu vieną smūgį į kaktą, o pargriuvusį spardė, suduodamas 5 smūgius į galvą ir 15 smūgių į kitas kūno dalis, tuo padarydamas poodinės kraujosruvas kairės akies vokuose, t.y. kūno sužalojimą, nesukėlusį sveikatos sutrikdymo. Tuo pačiu metu R. J., sugriebęs nukentėjusįjį A. Ž. už kaklo ir drabužių, grūmėsi su A. Ž., stengdamasis jį pargriauti. Palaužęs A. J. pasipriešinimą, į pagalbą R. J. atėjo A. S. ir sudavė nukentėjusiajam A. Ž. kumščiu du smūgius į krūtinę. Nukentėjusiajam V. J. pavykus pabėgti iš areštinės ir užtrenkus duris, R. J. V. J. pamestu raktu išleido iš kameros nuteistąjį N. K., kuris priėjęs vieną kartą sudavė ranka nukentėjusiajam A. Ž.. Po to visi nuteistieji ÷m÷ mušti nukentėjusįjį A. Ž., suduodami 10 smūgių į įvairias kūno vietas ir padarydami poodines kraujosruvas veide, kairės plaštakos II piršto sumušimą bei galvos smegenų sukrėtimą, t.y. kūno sužalojimą, sukėlusį trumpalaikį sveikatos sutrikimą. „
Слайд 33

Ginties nuo pareigūnų veiksmų ir jų peržengimo problematika Nors kasatorius teigia,

Ginties nuo pareigūnų veiksmų ir jų peržengimo problematika

Nors kasatorius teigia, jog

sužalojimai A. Ž. buvo padaryti esant būtinajai ginčiai, nes Švenčionių PK budintysis A. Ž. kartu veikdamas su bendradarbiu V. J., jų atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, tokie kasatoriaus veiksmai negali būti pateisinami teise į būtinąją gintį. BK 14 str. nuostatos suteikia teisę asmeniui gintis tik nuo pavojingo kėsinimosi. Byloje nėra jokių įrodymų, kad policijos pareigūnai naudotų smurtą, užtraukianti baudžiamąją atsakomybę prieš kasatorių ar kitus areštuotuosius. To niekas nepaliudijo byloje. Teismo medicinos ekspertizės aktu nei kasatoriui, nei A. S. jokie kūno sužalojimai nenustatyti. Įžeidimai iš viso nesukelia būtinosios ginties situacijos. Kartu kolegija pažymi, kad būtinosios ginties teis÷ prieš teisėtus pareigūnų veiksmus iš viso neatsiranda. Atvirkščiai, LR policijos įstatymo nuostatos suteikia teisę policijos pareigūnams panaudoti jėgą prieš asmenis pažeidžiančius įstatymo reikalavimus, o pasipriešinimas policijos pareigūnams einantiems jiems pavestas pareigas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Juo labiau areštuotiesiems ar asmenims esantiems kardomajame kalinime yra nustatyta teisė skųsti pareigūnų veiksmus ir joks smurtas iš viso nėra pateisinamas, išskyrus atvejus, kai pačių areštuotųjų gyvybei ar sveikatai gresia neišvengiamas pavojus.
Слайд 34

Žalos padarymas tik užpuolikui Žalos galima padaryti ne bet kam, o

Žalos padarymas tik užpuolikui

Žalos galima padaryti ne bet kam, o tik

besikėsinančiam asmeniui. Baudžiamosios teisės teorija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo nuostatas, pažymi, kad ginantis užpuolikui paprastai sukeliama tam tikrų realių neigiamų padarinių. Taigi ši gynybos teisėtumo sąlyga reikalauja, kad veika būtų orientuota padaryti žalą užpuolikui.
Слайд 35

Žalos padarymas tik užpuolikui BK 28 straipsnyje lyg ir pateikiamas pavyzdinis

Žalos padarymas tik užpuolikui

BK 28 straipsnyje lyg ir pateikiamas pavyzdinis užpuolikui

galimos sukelti žalos sąrašas. Tai turtinė žala, laisvės apribojimas, smūgių sudavimas, įvairaus sunkumo kūno sužalojimai, užpuoliko mirtis ir kita. Įstatymas nenumato žalos, kurios negalima sukelti ginantis, tačiau ir nesuteikia pagrindo teigti, kad galima padaryti bet kokią žalą.
Слайд 36

Žalos padarymas tik užpuolikui BK 28 straipsnio 3 dalis draudžia tik

Žalos padarymas tik užpuolikui

BK 28 straipsnio 3 dalis draudžia tik akivaizdų

gynybos ir kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo neatitikimą. Pvz., „E. J. nuteista už tai, kad 2000 m. gegužės 23 d. apie 9 val. Mažeikiuose, Taikos g. 4-ojo namo 70-jo buto virtuvėje, būdama girta, konflikto su J. J. metu, gindamasi nuo J. J prieš ją vartojamo smurto, durdama peiliu J. J. vieną kartą į krūtinę ir tuo padarydama jam durtai pjautą priekinės krūtinės ląstos sienos kairės pusės žaizdą su kairiojo plaučio sužalojimu, pavojingu gyvybei, nuo ko dėl ūmaus vidinio ir išorinio nukraujavimo nukentėjusysis mirė, tyčia nužudė J. J., peržengdama būtinosios ginties ribas, nes gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžiui[...].
Слайд 37

Žalos padarymas tik užpuolikui Taip pat daug sunkumų būna nagrinėjant klausimą,

Žalos padarymas tik užpuolikui

Taip pat daug sunkumų būna nagrinėjant klausimą, buvo

ar nebuvo būtinosios ginties faktas, o jei buvo, tai ar nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos esant pvz., „Iš bylos medžiagos matyti, jog susiklosčiusi situacija negalėjo sudaryti pagrindo manyti, kad nuteistojo ar jo draugo J. Z. gyvybei gresia pavojus ir pateisinti gynybą priemonėmis, galinčiomis sužaloti kūną (šiuo atveju peiliu, kurio ilgis 186 mm, geležtės ilgis 75 mm, plotis 20 mm). Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad J. Z. ir S. C. savanoriškai susitarė išsiaiškinti tarpusavio santykius, dalyvaudami dviese muštynėse, tam neprieštaravo ir jų draugai, suprasdami, kad muštynių metu yra siekiama priešininką nugalėti. Todėl muštynių metu abi pusės naudojo smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais, kaip teisingai nutartyje pažymėjo apeliacinės instancijos teismas. Muštynių metu teisė į būtinąją ginti neiškyla, išskyrus atvejį, kai vieną iš pusių muštynes, nutraukia, o kita puola toliau.
Слайд 38

Viešųjų interesų gynimas Baudžiamasis įstatymas, įtvirtindamas galimybę būtinąja gintimi ginti valstybės

Viešųjų interesų gynimas

Baudžiamasis įstatymas, įtvirtindamas galimybę būtinąja gintimi ginti valstybės ir

visuomenės interesus, teisus, jeigu kalbama apie valstybės turto, jos pastatų ir panašių materialią išraišką turinčių objektų gynybą. Pvz., „Išnagrinėję byloje surinktus įrodymus, pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai konstatavo, jog 2014 m. vasario 7 d. apie 2 val. nakties, buvo įsibrauta į statybos bei komunalinių paslaugų mokyklos valgyklą, esančią Šiaulių m., Basanavičiaus 53-39. Byloje ištirtomis aplinkybėmis taip pat nustatyta, jog kasatorius, išsiaiškinęs, kad į mokyklos valgyklą įsibrauta neteisėtai ir yra akivaizdi bei reali grėsmė valstybės nuosavybei, nutarė savo jėgomis užkirsti kelią nusikaltimo padarymui, prieš tai nurodęs budinčiajai apie įsibrovimą pranešti policijai.“
Слайд 39

Viešųjų interesų gynimas Tačiau vargu ar galima sutikti su įstatymo deklaruojama

Viešųjų interesų gynimas

Tačiau vargu ar galima sutikti su įstatymo deklaruojama galimybe

būtinąja gintimi saugoti, pavyzdžiui, viešąją tvarką, valdymo tvarką ir kitus analogiškus objektus. Taigi vargu ar būtinąja gintimi galima ginti objektus, kurie neturi materialios išraiškos, o yra juridine fikcija. Tačiau vargu ar galima sutikti su įstatymo deklaruojama galimybe būtinąja gintimi saugoti, pavyzdžiui, viešąją tvarką, valdymo tvarką ir kitus analogiškus objektus. Taigi vargu ar būtinąja gintimi galima ginti objektus, kurie neturi materialios išraiškos, o yra juridine fikcija. Tad būtinąja gintimi galima ginti tik visuomenės, visuomeninių organizacijų turtą, pastatus ir kitas materialias vertybes. Būtinoji gintis negalima, pavyzdžiui, kai kėsinamasi į visuomenės saugumą, kartu neliečiant kokio nors konkretaus asmens, įmonės teisių ar teisėtų interesų. Pavyzdžiui, narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimas yra nusikaltimas, tačiau prieš šį nusikaltimą būtinoji gintis negalima
Слайд 40

Būtinosios ginties ribų peržengimas būtinosios ginties ribos peržengiamos, kai yra visos

Būtinosios ginties ribų peržengimas

būtinosios ginties ribos peržengiamos, kai yra visos būtinosios

sąlygos vienu metu: a) nužudymas arba sveikatos sunkus sutrikdymas;
b) tai padaroma tiesiogine tyčia (t. y. ginantysis suvokia, jog gynybai nėra būtini tokie padariniai, tačiau jų nori ir siekia);
c) gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pavojingumo ir pobūdžio.
Слайд 41

Būtinosios ginties ribų peržengimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas nurodė, kad sprendžiant

Būtinosios ginties ribų peržengimas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas nurodė, kad sprendžiant klausimą,

buvo ar nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos, kiekvienu atveju būtina įvertinti:
a) kėsinimosi pobūdį – jį nulemia vertybės, kurioms dėl kėsinimosi gresia pavojus;
b) kėsinimosi pavojingumą – lemia kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, kėsinimosi metu naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir kitos panašios aplinkybės;
c) besikėsinančiajam padarytos žalos dydis.
Слайд 42

Pavojingumo pobūdžio neatitikimas Atvykusi į sodybą nukentėjusioji I. V. išdaužė namo

Pavojingumo pobūdžio neatitikimas

Atvykusi į sodybą nukentėjusioji I. V. išdaužė namo langus,

tačiau tuo metu, kai nuteistoji išbėgo iš namo su lazda ir sudavė smūgius nukentėjusiajai, ši kalbėjo su savo vyru ir jokių pavojingo kėsinimosi sampratą atitinkančių veiksmų neatliko, todėl nuteistoji galėjo ir turėjo suvokti, kad pavojingas kėsinimasis jau buvo pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis“
Слайд 43

Nebaudžiamas būtinosios ginties ribų peržengimas Visų pirma, baudžiamasis įstatymas nurodo atvejį,

Nebaudžiamas būtinosios ginties ribų peržengimas

Visų pirma, baudžiamasis įstatymas nurodo atvejį, kai

už bet kokią padarytą žalą asmuo netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą. Tokie veiksmai visada pripažįstami objektyviai pavojingais, tačiau nebaudžiamais tik dėl to, kad taip numato įstatymas. Visais kitais atvejais būtinosios ginties ribų peržengimas yra baudžiamas.
Слайд 44

Ginklo panaudojimas Baudžiamasis įstatymas besiginančiojo asmens nevaržo galimų gynybos priemonių ar

Ginklo panaudojimas

Baudžiamasis įstatymas besiginančiojo asmens nevaržo galimų gynybos priemonių ar įrankių

požiūriu. Asmuo gali gintis vien savo fizinėmis jėgomis, gali naudoti ir nešaunamuosius ar šaunamuosius ginklus. ginklo panaudojimo prieš beginklį užpuoliką faktas jokiu būdu savaime nereiškia, kad buvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Pvz. „Kilus konfliktui, tiek D. B., tiek V. M. numetė vienas kito mobiliuosius telefonus. V. M., D. B. mobilųjį telefoną trenk÷ į sieną taip, kad šis subyrėjo į dalis. Po to D. B. sugriebė V. M. iš priekio už kaklo, įstūmė į kampą tarp sienos ir spintos, trenkė kumščiu į lūpą, pilvą, krūtinę, o jos mažametis sūnus T. M. tuo metu kumščiais daužė D. B. nugarą šaukdamas „paleisk mamą“. Kai D. B., V. M. paleido ir nusisuko į sūnaus pusę, ši pagriebė šalia buvusį peilį ir dūrė juo D. B. Nuteistoji tvirtina, kad taip ji padarė todėl, kad manė, jog D. B. puls jos sūnų [...]“.
Слайд 45

Ginklo panaudojimas Teismas padarė ir kitą išvadą – kad panaudodama peilį

Ginklo panaudojimas

Teismas padarė ir kitą išvadą – kad panaudodama peilį V.

M. peržengė būtinosios ginties ribas. Šią išvadą teismas grindė teiginiu, kad V. M., D. B. kėsinimuisi atremti panaudojo aiškiai neadekvačias priemones. Teismas nuosprendyje pažymėjo, kad nors D. B. fiziškai pranašesnis už V. M., nors ją sugriebė už kaklo, tempė, mušė kumščiu, tačiau peilio panaudojimas jo kėsinimuisi atremti šioje situacijoje nebuvo būtinas.
Слайд 46

Ginklo panaudojimas Šaunamoji ginklo naudojimo reglamentavimas jokiu būdu negali būti pagrindas

Ginklo panaudojimas

Šaunamoji ginklo naudojimo reglamentavimas jokiu būdu negali būti pagrindas riboti

asmens galimybes gintis ginklu. Ginklą gynybai galima panaudoti bet kada ir ginklo panaudojimo taisyklių pažeidimas negali būti pakankamas pagrindas pripažinti būtinosios ginties ribų peržengimą. Jeigu asmuo pažeidė minėtas taisykles, gali kilti klausimas dėl ginklo netinkamo laikymo ar panaudojimo, bet tik tikslu nustatyti pagrindus, leidžiančius atimti iš žmogaus teisę toliau naudotis tokiu ginklu.
Слайд 47

Bausmės skyrimas Įstatymų leidėjas, pripažindamas socialinį būtinosios ginties vertingumą, palieka teismui

Bausmės skyrimas

Įstatymų leidėjas, pripažindamas socialinį būtinosios ginties vertingumą, palieka teismui teisę

asmeniui, peržengusiam būtinosios ginties ribas, skirti švelnesnę, negu įstatyme numatytą, bausmę arba skiriant bausmę pripažinti tokią situaciją atsakomybę lengvinančia aplinkybe. BK 28 straipsnio 3 dalis ir atitinkamas BK specialiosios dalies straipsnis, pagal kurį asmuo pripažįstamas kaltu.
Слайд 48

Bausmės skyrimas Remiantis BK 62 straipsnio 2 dalimi Teismas, atsižvelgęs į

Bausmės skyrimas

Remiantis BK 62 straipsnio 2 dalimi Teismas, atsižvelgęs į visas

bylos aplinkybes, gali už nusikalstama veika paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę tuo atveju kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta žala, jeigu ji buvo padaryta ir jeigu veika buvo padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas.